Visi prekybiniai laivai privalo būti priregistruoti tam tikroje šalyje, kurios vėliava ir atsiduria ant laivo.
Dažnai ant laivų galima išvysti laivybai patrauklių šalių vėliavas, kuriose yra sukurta palanki jūriniam verslui aplinka ir kurios užtikrina paprastesnę ir greitesnę laivų registraciją. Tokių šalių vėliavos vadinamos „patogių šalių vėliavomis“ (angl. flags of convenience), ir pagal atvirą laivų registracijos sistemą gali pasirodyti ant bet kurios valstybės piliečiui priklausančio laivo.
Yra ir kitų laivų žymėjimo vėliavomis sistemų, tačiau jos paprastai griežčiau nurodo, kam laivas gali priklausyti ir kas juo gali plaukti, rašo „BBC“.
Panama, Maršalo salos ir Liberija yra pagrindinės valstybės, kuriose priregistruojama daugiausia laivų. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės laivų registre įregistruota maždaug 1,3 tūkst. laivų.
Milijoninis pelnas
Kaip „BBC“ teigė jūrų saugumo ekspertas Ioannis Chapsos, laivų savininkai laivų registracijos šalis renkasi atsižveldami į krūvą komercinių rodiklių, tokių kaip reglamentavimas, mokesčiai ir teikiamų paslaugų kokybė.
Ekspertas pateikė Graikijos pavyzdį. Nors šaliai priklauso daugiausiai laivų, didžiosios dalies jų neišvysi plaukiančių su savo šalies vėliava, nes tokiu atveju laivų savininkai turėtų mokėti didesnius mokesčius.
Tuo tarpu skurdesnės valstybės, kuriose priregistruojami kitų šalių laivai, turi galimybę taip papildyti savo biudžetą, rašo „BBC“.
Štai Panamos laivų registras šalies ekonomikai atneša dešimtis milijonų dolerių.
Pagal atviro registro sistemą, įgulą galima samdyti iš bet kurios pasaulio vietos, o tai leidžia dar sumažinti išlaidas.
Tačiau tokia laivų registro sistema kritikuojama dėl galimai ne tokio griežto laivų reglamentavimo ir net tarptautinių jūrų taisyklių nepaisymo. Tačiau apskritai manoma, kad laivybos praktika per pastaruosius tris dešimtmečius smarkiai patobulėjo, rašo „BBC“.
Termino „patogių šalių vėliavos“ nenaudoja Tarptautinė jūrų organizacija – Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už tarptautinių vandenų valdymą.
Sistema „kone keiksmažodžiu laikoma ir pasaulio laivybos pramonėje“, teigia Tarptautinių laivybos rūmų atstovas Simonas Benettas.
Anot jo, laivų savininkai renkasi laivą registruoti prie tos valstybės, kuri turi gerą vardą arba todėl, kad pagrindiniai laivų registrai pasiekiami beveik kiekviename didesniame uoste, rašo „BBC“. Tačiau ši sistema vis tiek sulaukia kritikos.
Anot Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos, registruojant laivą kitoje šalyje negu gyvena jo šeimininkas, kyla sunkumų, kadangi laivų savininkai gali lengviau išsisukti ginčuose dėl atlyginimų ar darbo sąlygų.
Kas atsakingas
Laive iškelta nacionalinė vėliava parodo laivo priklausomumą. Laivui taikomi tos šalies, kuriai jis piklauso, įstatymai, o valstybė tampa už jį atsakinga, rašo BBC.
Pasak Tarptautinės jūrų organizacijos, išduodama laivui sertifikatą, šalis privalo pasirūpinti, kad jis atitiktų nustatytus tarptautinius standartus.
Savo vėliavas išduodančios šalys pasirašo tarptautines jūrų sutartis ir yra atsakingos už jų vykdymą, o taip pat ir už Tarptautinės jūrų organizacijos nustatomų laivų statybos, projektavimo, įrangos ir įgulos komplektavimo taisyklių laikymąsi.
Pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, šalys, kurioms priklauso laivai, privalo imtis priemonių, užtikrinančių saugumą jūrose, rašo BBC.
Registro valdymas
Gana įprasta, kad valstybių laivų registrai būna prižiūrimi kitose šalyse.
Pavydžiui, Liberijos laivų registrą administruoja Amerikos kompanija, kurios būstinė įsikūrusi Vašingtone, rašo „BBC“.
Prieigos prie jūros neturinčios Mongolijos registras tvarkomas Singapūre, Komoroso – Bulgarijoje, o tolimojo Vanuatu – Niujorke. Tačiau toks neįprastas registro sistemų geografinis išsidėstymas gali kelti pavojų saugumui.
Anot I. Chapsos, šalims neįmanoma užtikrinti visų laivų, kurie jai priklauso, saugumo, o tai dar sunkiau tampa daug mažiau išteklių nei, pavyzdžiui, Britanijos Karališkasis laivynas, turinčioms, bet daugiau komercinių laivų valdančioms šalims.
Rašyti komentarą