Knygų apie skirtingas lytis dar nedeginsime

Ypač baisūs tikybos vadovėliai

Vadovėliai suteikia žinių, bet kartu išmoko lyčių stereotipų. Prie šios išvados priėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kartu su ekspertais atlikusi pirmąją tokią vadovėlių analizę lyčių aspektu ir plika akimi nematomų stereotipų radusi net muzikos, geografijos ir matematikos mokymosi priemonėse.

Tyrimo metu buvo analizuojamos 32 šeštoms-septintoms klasėms skirtos mokymo priemonės. Pasirinktos tos priemonės, kurios išleistos ne vėliau nei 2011 metais ir yra naudojamos ugdymo įstaigose šiuo metu arba bus naudojamos netolimoje ateityje.

„Gėlininkė turi tulpes ir narcizus <...>, ūkininkas atvežė į turgų pomidorus, <...> Jonas visą savaitę žvejojo, <...>, mama nusprendė padaryti meduolių pyragą su bananais, <...> tėtis sumanė nusipirkti automobilį“, - tokiomis situacijomis pradedami sąlyginiai uždaviniai matematikos vadovėliuose, iš kurių mokosi dabartiniai moksleiviai.

Anot vadovėlius analizavusių ekspertų, tokie uždaviniai remiasi stereotipinėmis prielaidomis apie mergaičių ir berniukų pomėgius bei interesų sritis: moterys „pristatomos“ prie gėlių ir puodų, o vyrai siejami su techniniais buities darbais, žvejyba, automobiliais, verslumu.

Ypač dideli lyčių atvaizdavimo skirtumai ekspertų pastebėti viename katalikų tikybos vadovėlyje. Leidinyje paskelbtose istorijose beveik visuomet pagrindinius vaidmenis atlieka vyriškos lyties atstovai: berniukai, vaikinai, vyrai, senoliai. Moteriškos lyties veikėjoms pagrindiniai vaidmenys yra tekę mažiau nei penktadalyje pateiktų istorijų.

Moteriškos lyties veikėjos taip pat vaizduojamos kaip puoselėjančios ir akcentuojančios savo išvaizdą. O štai vyrai sportuoja, domisi įvairiais dalykais, nepaklūsta taisyklėms, išmintingai pataria, keliauja, garbingai elgiasi ir pan.

Vyrai turi verkti

„Kadangi vadovėlių turinys dažniausiai atspindi kultūrinę aplinką, nenuostabu, kad juose galima atrasti ir labai populiarią stereotipinę nuostatą, kad vyras turi būti „kietas“, vadinasi, negali rodyti savo emocijų - būti liūdnas, ko nors bijoti. Etikos vadovėliuose radome akivaizdžių pavyzdžių: „Vyras privalo mokėti apsiginti. Vyras turi atsakyti už savo poelgius“, „Aliuk, tu nepyk ant manęs ir būk vyras - neverk, - sakau jam“, - ištraukas cituoja ekspertai.

Gamtos mokslų vadovėlyje rasta ir tokia užduotis: „Kokio didumo jėgą turi kelti vaikino, kurio kūno masė yra 40 kg, raumenys, kad jis prisitrauktų prie skersinio?“ Ekspertai tikina, kad moksleiviams matant taip suformuluotas užduotis gali kilti grėsmė, kad bus stiprinama maskulinizmo nuostata, jog „tikri“ vyrai turi būtinai pasižymėti fizine ištverme.

Kodėl Ameriką atrado ne moteris?

Analizuojant geografijos mokymo priemones, pastebėta, kad ten dominuoja vyriškos lyties veikėjų žygdarbiai bei pasiekimai, pavyzdžiui, Aleksandras Makedonietis - užkariavo žemes, aprašomos Kristupo Kolumbo, Vasko Da Gamos ir kitų vyrų kelionės. Tačiau pavyzdyje apie Kristupo Kolumbo kelionę minima tarsi labai nereikšminga detalė, jog šio keliautojo ekspediciją finansavo Ispanijos karalienė. Tai labai svarbus, deja, vienintelis faktas apie moters įtaką, galią pasaulyje. Geografijos mokymosi priemonėse moterų vaidmuo yra antrinis, jų darbai lieka įvertinti nepakankamai.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, įvertinusi studijos rezultatus, pabrėžė, kad mokyklose naudojami vadovėliai ir kita mokymosi medžiaga turėtų būti rengiama ypač kruopščiai, nes prasprūdusios stereotipinės nuostatos apie lytis - atviros ar užslėptos - daro didelę įtaką moksleiviams, jų suvokimui apie moterų ir vyrų vaidmenis.

„Vadovėliuose esančia medžiaga moksleiviai dažnai nelinkę abejoti, nes vadovėlį laiko patikimu žinių šaltiniu, todėl klaidinantys lyčių stereotipai gali itin lengvai paveikti moksleivius. Toks stereotipų formavimas neabejotinai skatina lyčių nelygybę visuomenėje“, - tvirtina A.Skardžiuvienė.

Knygų nedegins

Tai ką daryti? Plėšyti ir deginti knygas, vadovėlius? Lygių galimybių kontrolierė „Vakaro žinias“ patikino, jog vadovėlių nedegins:

„Tyrimo išvados - rekomendacinio pobūdžio. Mes neturime jokių priemonių vadovėliams pakeisti ar iš naujo spausdinti. Tokių įgaliojimų neturime. Tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetencija. Ji spręs, ką daryti su tyrimu. Negaliu sakyti, kad tie patikrintieji vadovėliai yra visiškai netinkami. Tačiau norėtume, kad vyrų ir moterų vaidmenys nebūtų pateikiami stereotipiškai. Visi pavyzdžiai - neišgalvoti. Jie veikia ne tik vaikus, bet ir suaugusius žmones.“

Bet ką daryti, jei garsusis keliautojas buvo vyras Kristupas Kolumbas, o ne Kristina Kolumbina? Ir nebuvo istorijoje karvedės Makedonietės?

„Bet mes galime akcentuoti mūsų istorijoje garsias moteris, - nesutiko A.Skardžiuvienė, taip ir nepatikslinusi, kurias. - Tiesiog moteris, dalyvavusias politikoje.“

Ar taip suniveliuodami lytis, neišauginsime vyrų liurbių? Nesugebančių nei savęs, nei šeimos apginti? Juk jau dabar pusė susituokusiųjų išsiskiria? „Ne, - paprieštaravo A.Skardžiuvienė, - turime ugdyti protingas, stiprias asmenybes. Neskirstant jų į stereotipinius vaidmenis.“

Bet dvi stiprios asmenybės, atsisakiusios stereotipinių vaidmenų, dar dažniau kibirkščiuos, kam virti, kam malkas šiandien kapoti, kam kombainu kulti, o kam - vaikui sauskelnes keisti. Tačiau A.Skardžiuvienės tokios tendencijos negąsdina.

Psichoterapeuto Gintauto VAITOŠKOS komentaras:

Vyriškumo ir moteriškumo sąvokos, be abejo, turi būti praplėstos, kad vyrai nebūtų įsivaizduojami tik kaip mačo, o moterys, atsiprašau, tik kaip lėlės Barbės. Juk yra meniškų, jautresnių vyrų ir jie taip pat puikūs vyrai. Taip pat yra mergaičių, besikarstančių po medžius - ir jos taip pat yra puikios mergaitės. Bet kalbant apie lytis nereikia perlenkti.

Moteriškumas ir vyriškumas nėra socialinis konstruktas, tai ir mūsų biologija. Mokslininkai atliko tyrimus su beždžionėlėmis. Parke išmėtė žaislų - lėlių, mašinėlių, ir pašaukė savo augintinius. Beždžionių patinėliai visiškai nekreipė dėmesio į lėles, bet žaidė su mašinėlėmis. Bandė į jas įlipti, mėgino važiuoti. O beždžionėlės mergaitės glaudė, čiūčiavo lėles. Tokių dalykų nesukonstruosi. Tai natūralūs dalykai. Jei gerbiame natūralumą, turime suprasti, kad negali perlaužti žmogaus biologinės prigimties.

Aišku, kumščiais mojuoti gali ne kiekvienas vyras, bet jei vyrui nepatinka siūti - nieko blogo, o jei moteriai patinka dirbti su ekskavatoriumi - irgi nieko blogo.

Didysis XX a. psichoanalitikas, filosofas Erikas Fromas (Erich Fromm) sakė: taip, reikia siekti vyrų ir moterų lygybės, bet lygybė nereiškia susivienodinimo.

Moteriškumo ir vyriškumo pradai atsispindi ir Rytų filosofijoje kaip in ir jang ar kaip animus ir anima psichiatro Karlo Gustavo Jungo (Carl Gustav Jung) veikaluose. O dabar, kai kalbama apie lyčių lygybę, kalbama kažkaip marksistiškai. Ir iš didelės aistros lygybei kartais perlenkiama.