Klaipėdos smarvės problema - valstybinių institucijų rankose

Politikai dėl smarvės Klaipėdos miesto pietinėje dalyje žmonėms žarsto įvairius pažadus. Vienas Seimo narys, kurio pavardės nusprendėme vis dėlto neviešinti, pernai kilus vadinamajai pirmajai miesto gyventojų nepasitenkinimo bangai, žadėjo atsistatydinti, jeigu jam nepavyks išspręsti šios problemos. Neišsprendė, neatsistatydino, o šiemet vėl kilo didžiulė nepasitenkinimo banga. Kyla klausimas - ką iš tikrųjų juridiniu požiūriu galima padaryti Klaipėdoje dėl tos nelemtos smarvės?

Todėl kreipėmės į advokatus, kad jie įvertintų Klaipėdos kvapų problemą juridiniu požiūriu. Į klausimus atsakyti paprašėme Marių Liatuką, advokatų profesinės bendrijos "Magnusson ir partneriai" vadovaujantįjį partnerį.

Ar kovotojai su smarve irgi turi laikytis kokių nors taisyklių ir prisiimti atsakomybę už smardinimu kaltinamai įmonei padarytą žalą?

Atsakomybės ribos priklauso nuo to, ar buvo išreiškiama nuomonė, ar skleidžiama informacija. Tuo atveju, jeigu viešai skleidžiama neigiamo pobūdžio informacija, dėl kurios paskleidimo juridinio asmens reputacija yra menkinama, neparemta jokiais objektyviais duomenimis, juridinis asmuo turi teisę ginti pažeistą dalykinę reputaciją. Civilinio kodekso 2.24 straipsnis nustato, kad juridinis asmuo turi teisę reikalauti paneigti paskleistą, reputaciją pažeidžiančią, neatitinkančią tikrovės informaciją, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Dėl Klaipėdoje susidariusios situacijos galimai yra kaltos kelios įmonės. Siekiant jas kaltinti dėl bet kokių veiksmų reikia turėti neginčijamos informacijos, jog būtent atitinkamos įmonės kaltos dėl susidariusios situacijos ir kaip kiekvienos įmonės kaltė pasireiškia individualiu atveju.

Nuomonės išsakymas nesukuria tokių teisinių padarinių kaip informacijos paskleidimas, tačiau vis dėlto net ir viešai reiškiant nuomonę reikia stengtis tai atlikti dalykiškai. Nuomone negalima siekti įžeisti, menkinti pasitikėjimą įmone.

Ar kuri nors iš kaltinamų įmonių jau kreipėsi į advokatus, klausė, ką turėtų daryti?

Tokios informacijos neturiu.

Kokią įtaką sprendžiant šią problemą Klaipėdoje galėtų turėti Vyriausybė, Aplinkos ministerija? Tarkime, sumažinti, vaizdžiai tariant, leidžiamą smarvę nuo 8 europinių vienetų iki 5. Ar šalies valdžia turi kokių nors svertų problemai Klaipėdoje spręsti?

Šiuo atveju būtent valstybės institucijos ir yra tie subjektai, kurie turi įtakos sprendžiant susidariusią situaciją Klaipėdoje. Išskirti, kuri iš paminėtų institucijų turi didesnę įtaką, šiuo atveju galbūt nederėtų, kadangi abi jos privalo veikti bendrai, siekdamos apčiuopiamų rezultatų.

Kadangi iškilusios problemos klausimas yra susijęs su aplinkos apsaugos sritimi, todėl atitinkami pakeitimai turėtų būti įgyvendinami būtent šią sritį reglamentuojančiuose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose.

Abi institucijos turi sutelkti dėmesį ir siekti, jog būtų įgyvendinti pakeitimai, susiję su taršos normų griežtinimu, atsakomybės priemonių didinimu įmonėms, kurios pažeidžia nustatytas taršos normas, tuo atveju, jeigu atsakomybės priemonės nepadėtų - apskritai riboti tokių įmonių veiklą.

Institucijos privalo užtikrinti, kad kiekvienu atveju nustačius taršos normų pažeidimus jie būtų fiksuojami ir įmonės susilauktų atsakomybės net ir už minimalų nukrypimą nuo leidžiamų normų, tokiu būdu siekiant riboti didesnių pažeidimų atsiradimą bei ugdant įmonių sąmoningumą.

Beje, skiriama atsakomybės priemonė turi turėti esminės įtakos įmonei. Pavyzdžiui, skiriant baudą ji turėtų būti ne simbolinė, kurią įmonei apsimokėtų susimokėti kiekvieną kartą ir toliau pažeidinėti nustatytas taršos normas, bet tokio dydžio, kuris turėtų esminės įtakos įmonės finansinei situacijai.

Ar medikai neturėtų pasisakyti šiuo klausimu?

Medicinos specialistai galėtų būti vienas iš įrankių, kuriuo būtų konstatuojami faktai, kad dėl įmonių vykdomos veiklos šiuo atveju yra sukeliami neigiami padariniai ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.

Ar įmanoma išnarplioti detektyvą, kas konkrečiai davė leidimus vos ne vienoje vietoje įsteigti kelias nemalonius kvapus skleidžiančias įmones? Ar leidimus davusieji dabar neturėtų prisiimti atsakomybės?

Šiuo atveju aktualesnis klausimas, ar buvo tinkamai laikomasi procedūrinių aspektų prieš išduodant taršos leidimus, t. y. ar visais atvejais buvo atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, kai buvo akivaizdus jo poreikis; ar įmonės įgyvendina bendrojoje ir specialiojoje leidimo paraiškos dalyje jų įvardintas priemones, kurios turi užtikrinti teršalų išmetimo (išleidimo) iš įrenginio prevenciją arba iš įrenginio išmetamo (išleidžiamo) teršalų kiekio mažinimą, aplinkos oro taršos valdymą ir kt.; ar prieš išduodant leidimus nurodytos priemonės buvo faktiškai vertinamos, t. y. ar buvo vertinama, ar nurodytos priemonės turės realios įtakos atsirasiančios taršos valdymui ir pan.

Todėl šiuo atveju reikia nustatyti ne tik tai, ar įmonės laikosi taršos normų reikalavimų, tačiau ir tai, ar joms buvo išduoti leidimai prieš tai tinkamai įvertinus visus rizikos veiksnius.

Visos kaltinamos įmonės sako jokių normų neviršijančios, o žmonės dūsta nuo smarvės. Ar tai užburtas ratas, iš kurio neįmanoma išeiti?

Susiklosčiusi situacija rodo, kad šiuo metu esantis reglamentavimas, susijęs su leidžiamu taršos normų kiekiu, yra akivaizdžiai neefektyvus. Jeigu įmonės vykdo veiklą nepažeisdamos taršos normų reikalavimų, o Klaipėdos gyventojai jaučia diskomfortą, vadinasi, problema ta, kad šiuo metu leidžiamos taršos normos yra akivaizdžiai per didelės. Problema turi būti sprendžiama mažinant leidžiamą taršos normos kiekį. Kita vertus, būtina detaliai išanalizuoti ir eliminuoti bet kokius subjektyvius vertinimo kriterijus, nes skonis ir kvapas suvokiami gana individualiai.

Kas gali priversti privatų verslą investuoti į labai brangias naujausias technologijas?

Privatų verslą investuoti į naujas technologijas galėtų skatinti didesnis valstybės dėmesys pažangioms technologijoms. Kai kuriais atvejais įmonės galėtų būti įpareigojamos turėti technologijas, atitinkančias tam tikrus gana griežtus standartus, kurie užtikrintų, kad įmonės veikla darytų tik minimalų neigiamą poveikį aplinkai. Tokių įsipareigojimų nevykdymas galėtų būti siejamas su tam tikrais atsakomybės klausimais. Šie būdai skatintų įmones laiku atnaujinti turimas technologijas, o tai akivaizdžiai turėtų įtakos aplinkos apsaugos klausimams.

Kaip prognozuotumėte šios problemos ateitį Klaipėdoje - bus uždarytos smardinančios įmonės ar kova su smarve tęsis amžinai?

Susiklosčiusios problemos ateitis iš esmės priklauso nuo valstybės institucijų ir jų iniciatyvos.

Problema yra išsprendžiama, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip greitai valstybės institucijos realiai imsis iškilusios problemos sprendimo, bei nuo to, kaip greitai priimti sprendimai bus įgyvendinami.

Taigi, viskas iš esmės yra laiko klausimas, tačiau problema turėtų būti sprendžiama laiku, nes kalbame tiek apie aplinkos apsaugą, tiek apie žmonių sveikatą.

ĮTAKA. Advokatas Marius Liatukas sako, kad valstybės institucijos yra tie subjektai, kurie turi įtakos sprendžiant susidariusią situaciją Klaipėdoje.

Jono VALAIČIO nuotr.

Prokuratūra grįš prie kvapų klausimo

Seniau nei prieš metus Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo siekiant apsaugoti pietinės miesto dalies gyventojus nuo nemalonių kvapų. Tačiau ji iki šiol nematė pakankamo pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemonių. Vis dėlto po teisinių ginčų, apeliacinės instancijos teismui netenkinus prokuratūros skundo, ji turės sugrįžti prie kvapų klausimo.
"Po Klaipėdos apygardos teismo nutarties prokuratūra šią situaciją turės nagrinėti iš naujo. Esu įsitikinęs, kad, tik spręsdami kvapų problemą visomis įmanomomis priemonėmis, galime pasiekti norimo rezultato. Prokuratūros prisijungimas prie šio proceso yra svarbus ir reikalingas", - sako Klaipėdos meras.
Kreipdamasis į prokuratūrą V. Grubliauskas akcentavo, kad dalis potencialių kvapų šaltinių yra ne Klaipėdos miesto teritorijoje, o Klaipėdos rajone esančiame Dumpių kaime, už miesto Savivaldybės kompetencijos ribų, be to, kontroliuojančios institucijos nėra pavaldžios Klaipėdos miesto savivaldybei, tačiau visas pasekmių spektras tenka būtent klaipėdiečiams. Tačiau prokuratūra ginti viešąjį interesą atsisakė.
Tokį sprendimą meras apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, tačiau šis nutarimo nepakeitė. Galiausiai vyriausiojo prokuroro sprendimas buvo apskųstas Klaipėdos apylinkės teismui, kuris mero skundą tenkino ir prokurorų nutarimus panaikino. Vis dėlto prokuratūra toliau laikėsi savo ir apylinkės teismo nutartį apskundė Klaipėdos apygardos teismui, tačiau aukštesnės instancijos teismas paliko galioti apylinkės teismo nutartį, todėl prokuratūra turės kvapų istorijos imtis iš naujo.

Nuo 2024-ųjų ribinė vertė - 5 vienetai

Raimundas GRIGALIŪNAS, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius
Dėl smarvės pietinėje miesto dalyje 2018 metais esame gavę apie 800 skundų, šiemet per pirmą pusmetį - apie 300. Esmė ta, kad higienos norma nustato 8 europinius kvapo vienetus, tokia yra leistina ribinė koncentracija gyvenamojoje aplinkoje, tačiau žmogaus nosis jaučia ir vieną kvapo vienetą.
Kvapas daro psichoemocinį poveikį žmonėms - blogina nuotaiką, jie negali miegoti. Poveikis daromas per žmogaus nervų sistemą. Apsinuodyti nuo to kvapo, kuris sklinda šiuo atveju iš biologiškai skaidžių medžiagų, tikrai negalima.
Įmonėse, kurios skleidžia nemalonius kvapus, buvo atliekamas kvapų matavimas, jų sklaidos modeliavimas. Juos Klaipėdos departamento užsakymu taršos šaltiniuose atliko Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija, esanti Vilniuje. Kvapai matuoti Klaipėdos regiono atliekų sąvartyne, AB "Grigeo Klaipėda", "Klaipėdos vanduo", UAB "Branda LT". Matavimai atliekami pagal tam tikras išskirtines kvapų metodikas. Nėra taip, kad pastatomas koks nors aparatas, kuris susiurbia kvapus ir parodo, kiek jų yra. Šis procesas sudėtingesnis. Atsistoję prie gyvenamojo namo laboratorijos darbuotojai išmatuoti kvapą galimybių neturi.
"Klaipėdos vanduo", "Grigeo Klaipėda" ir kitos įmonės yra numačiusios diegti priemones, kuriomis žada mažinti savo teritorijose kvapo išsiskyrimą. Mes laukiame, kol bus padaryti tie darbai. Dalis jų prasideda šiais metais, dalis - kitų metų pirmą pusmetį. Kai jau bus įdiegtos priemonės, tada vėl reikės galvoti apie kvapų matavimą, modeliavimą ir įsitikinti, ar tos priemonės tikrai efektyvios.
Tačiau procesas vyksta toliau. Mes vos ne kiekvieną dieną gauname skundų, mūsų darbuotojai vyksta į tas įmones, aiškinasi situaciją.
Nuo 2024 metų sausio 1 d. ribinė vertė mažinama iki 5 europinių kvapo vienetų. Įmonės, kurios skleidžia nemalonius kvapus, privalės diegti papildomas priemones, kad kvapai jų teritorijoje neviršytų 5 vienetų. Jų veiksmai turėtų sumažinti smarvę. Žinia, tos įmonės yra netoli viena kitos. Suminis jų kvapas bus arčiau paties šaltinio ir mažiau kvapų ateis iki gyventojų.