Jei lietuvis taptų Donaldo Trampo žentu...

- Po JAV ambasados perkėlimo į Jeruzalę ir prasidėjusių masinių palestiniečių protestų įvairiuose arabų kraštuose vis garsiau kalbama apie „šventąjį visuotinį karą prieš netikėlius“, t.y. džihadą. Ar reali tokia perspektyva?

- Jeigu džihadas ir buvo realus, tai jis turėjo būti paskelbtas akimirksniu, vos tik Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija priėmė sprendimą perkelti savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę. Na, galbūt galima manyti, kad niekas netikėjo tokiais D.Trampo pareiškimais, o dabar tiesiog prasidėjo reakcija ne į kažkokius pareiškimus, o į realius veiksmus. Aš manau, kad kalbėti šiuo atveju apie džihadą neverta... Tačiau būtų verta šiuos įvykius suvokti viename komplekse, pradedant Irano tramdymu, juolab kad į tai jau įtraukta ir Saudo Arabija, kurios įtaka arabų pasauliui yra didžiulė. Aš manau, jog ši situacija bus suvaldyta, nes konfliktas yra kur kas platesnio masto, nei vienos ambasados klausimas Jungtinių Valstijų prezidento vizijoje. Tačiau prognozuoti atskirus konfliktus ar naujus jų židinius, be abejonės, reikia.

- Pas mus yra nemažai tokių karingų veikėjų, kurie jau dabar reikalauja „nedelsiant“ perkelti Lietuvos ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę. Jeigu valdžia paklausytų šių rėksnių, kokią naudą mes iš to gautume ir su kokiomis grėsmėmis susidurtume? Apskritai kas mums šioje situacijoje būtų naudingiau?

- Pagal panašiai mąstančiųjų logiką, visada reikia plaukti Jungtinių Valstijų lėktuvnešio farvateryje, nesidairant į šalis ir nekreipiant dėmesio į lėktuvnešio keliamas bangas. Kadangi sulaukti pagalbos iš Europos krizės atveju bus labai sudėtinga, o Jungtinės Valstijos šiuo atveju yra laikomos patikimesniu partneriu. Tačiau, kiek man žinoma, joks lietuvis nėra D.Trampo žentas, tai situacija, kuri vyksta su Izraeliu, gali ir nepasikartoti... Todėl visiems šitiems veikėjams, mąstantiems minėtų iliuzijų kategorijomis, reikėtų suvokti, jog įvykus realiam konfliktui D.Trampas tikrai neskubės paleisti JAV galingos karinės mašinos veikti mūsų teritorijoje. Kita vertus, vargu ar toks veikimas būtų pats optimaliausias ir pats vertingiausias atsakas. Svarbiausias dalykas, kuris turėtų mums visiems rūpėti, neleisti, kad konfliktas vyktų mūsų teritorijoje. Todėl šioje vietoje priimti sprendimo neskubėčiau, bet aktyviai dalyvaučiau, ieškodamas optimaliausio sprendimo mūsų interesų atžvilgiu.

- O kokia šioje vietoje Europos pozicija? Esame įpratę, kad ten yra labai mėgstamos „žmogaus teisės“, bet štai kai kone tiesioginiame eteryje iššaudoma dešimtys palestiniečių, niekas jų prisiminti neskuba... Niekas nieko nesmerkia, net nekomentuoja. Kodėl?

- Juokingiausia, kad į šį atvejį nereaguoja ne tik Europa, bet netgi Rusija, kuri po paskutinių Izraelio apšaudymų į rusų ir iraniečių bazes Sirijoje tiesiog pagal protokolą turėjo užsipulti žydus dėl žmogaus teisių negerbimo... Tačiau po paskutinio Benjamino Netanjahu vizito į Maskvą, matyt, jo išsakyti argumentai buvo tiek svarūs, kad rusai netgi nesuabejojo jo turėtos senovinės technikos, kuria jis demonstravo savo „įrodymus“, patikimumu... Taigi, visi tiek Europoje, tiek Rusijoje sėdi lyg vandens į burnas prisisėmę. Pasirodo, kad izraeliečiai turi visiems ką pasakyti gražaus... O bendra dominuojanti nuostata yra tokia: ką čia aiškintis su tais žydais ir arabais, jie vieni kitus nuolat šaudo, ką čia iš jų bepaimsi... Visa tai yra nukišta į gilius stalčius ar paskutinius puslapius. Štai ir aš iškart po palestiniečių iššaudymo bandžiau apie tai surasti bent žinutę, vartydamas „The Times“, bet nieko neradau... Lygiai tas pats yra su pasakomis apie JAV pasitraukimą iš Irano branduolinio susitarimo...

- O kaip gi bus tvarkomasi su Iranu? Juokingiausia, kad Irano užsienio reikalų ministras šią savaitę atvyko į Europą ir europiečių lyderių prašė suteikti jam kažkokias garantijas, kad susitarimas veiks. Kokias garantijas jie jam gali suteikti, jeigu D.Trampas staiga nuspręstų savo bombomis įvesti ten „demokratiją“?

- Ubagas gali duoti tik vieną garantiją - skylę švarko kišenėje... Taip šiandien yra su visa Europos Sąjunga: tegul vokiečiai pirmiausia susiremontuoja surūdijusius tankus, prancūzai tegul susitvarko karinį biudžetą, o britams verta labai rimtai pamąstyti, ko vertos jų pajėgos su visais užsieniuose išbarstytais ekspediciniais korpusais. Tik po to bus galima kalbėti apie kažkokias Europos garantijas. Kita vertus, įdomu pasižiūrėti, kaip gražiai su europiečiais žaidžia D.Trampas. Jis sako europiečiams: Jūs, kiek aš pamenu, esate mūsų sąjungininkai? Tie atsako: tikrai taip, be abejo... O D.Trampas jiems: čia pas mus guli tokia neaiški sutartėlė dėl aliuminio ir geležies, bet aš, kaip matote, tos sutartėlės neatsisakau, tik noriu jūsų paklausti - o kodėl jūs taip nedraugiškai su mumis elgiatės dėl kažkokių iraniečių? D.Trampas čia yra teisus, nes europiečių proiranietiškas entuziazmas yra absoliučiai kvailas ir netgi pavojingas. Akivaizdu, jog Barakas Obama pasirašė grynai viešųjų ryšių sutartį dėl Irano branduolinio ginklo kūrimo apribojimų. Akivaizdu, jog rusų padedami iraniečiai visą laiką savo branduolinę programą vystė ir aktyvavo. Akivaizdu, kad tai, ką rusai daro visose kitose pasaulio vietose, mėgindami eiti į pasaulinės galios pozicijas, šiandien jie tą patį daro su Iranu. Atėjęs
D.Trampas ir radęs tokį B.Obamos palikimą, jis nelabai turi kitos išeities, kaip tik tą sutartį nutraukti. Juk tas pats vyko ir su Šiaurės Korėja, kuri buvo pakišta Vakarams po nosimi Indokinijos regione, lygiai tas pats buvo daroma ir su Kuba... Kriminalistai sakytų, kad visur matomas tas pats nusikaltimo braižas.

- Bet TATENA ekspertai tvirtina, kad Iranas šventai laikosi branduolinės sutarties, ES politikai jiems choru antrina, kad Iranas nieko nepažeidžia...

- Na, jeigu Europos marksistams-maoistams su D.Grybauskaite priešakyje yra labai reikalinga atstatyti rusų galias ir vėl atkurti dvipolį pasaulį (kas, beje, neįmanoma, turint galvoje Kiniją, Indiją ir kitas besikuriančias galias), tuomet, žinoma, tiesiausias kelias - pataikauti Iranui. Jų retoriką galima perfrazuoti taip: kodėl neleidžiate Iranui bombikės pasidaryti? Paaiškinkite man, kam ir kuo bus geriau, jeigu Iranas turės atominę bombą? Ar mums dabar reikia suprasti, kad jeigu piktinasi amerikonai, tai viskas yra padaryta teisingai? O aš manau, kad ir taip pernelyg daug bepročių šiame pasaulyje turi atomines bombas. Kai įsivaizduoju dabartinį barzdotą veikėją su tiurbanu, po pažastimi laikantį atominę bombą, kiekvienam sveiko proto žmogui nuo tokių vaizdų turėtų būti baisu. Iš visų šitų nutukusių neūžaugų bei barzdotų veikėjų su tiurbanais reikia atimti ne tik atomines bombas, bet ir visus cheminius, bakteriologinius ginklus... Todėl tas policininkas yra reikalingas. O kadangi amerikonas policininkas gyvena toliau mūsų, nei rusas policininkas, be to, yra labiau civilizuotas, tai mums jis yra mažiau pavojingas ir kur kas naudingesnis.

- Dar neseniai atrodė, kad užsimezgė dialogas tarp dviejų Korėjų, buvo sutarta birželio 12 d. organizuoti JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimą. Bet viskas gali žlugti dėl JAV ir Pietų Korėjos pradėtų karinių menevrų, kurie labai nepatiko Šiaurės Korėjos lyderiui. Ar kam nors yra naudingas dviejų Korėjų susivienijimas? Galbūt specialiai siekiama to neleisti?

- Čia yra kita problema. Norint suprasti, ką daro „mažasis raketų žmogus“, reikia skaityti 36 kinų strategemas ir kitus senus kinų strategijos veikalus. Tai yra rytietiško mąstymo perlai. Tai, ką daro šiandien Šiaurės Korėja, ir yra pasiruošimas šioms deryboms. Lygiai tą patį daro ir D.Trampas, demonstratyviai pasitraukdamas iš sutarties su Iranu. D.Trampas pašaudė į Siriją, pademonstravo, jog jis nepakęs Amerikos interesų pažeidimo, vykdomo iraniečių, ir pasitraukė iš sutarties. Politikoje tai yra lygiai toks pats ženklas, kaip pašaudyti tolimojo nuotolio raketomis Amerikos ar Japonijos link... Žiūrėkime chronologiškai. Pirmasis pašaudė mažasis Šiaurės Korėjos žmogelis, „bombino“ D.Trampas, kuris iškart pademonstravo, jog jis gali nepaisyti bet kokių susitarimų ir bet ką ant bet ko numesti, o dabar Šiaurės Korėja davė savo atsaką, sakydama: jeigu taip negražiai elgiatės ir norite iš mūsų atimti branduolinį ginklą, mes su jumis nesikalbėsim... Bet viskas juda link derybų, tiesiog nėra kitos išeities. Kas jau kas, o Šiaurės Korėjos valdantysis klanas puikiai supranta, kad tai yra dešimtmečio klausimas, kol juos išneš ant šakių jų pačių žmonės. Tas pragyvenimo lygio skirtumas ir gandai apie gyvenimą kitoje pusėje padarys savo. Pietų Korėja yra demonstruojama kaip vienas iš sėkmės pasaulyje projektų. Tai yra lygiai tokia pati propaganda, kaip 1988 metais mums parodytas Holivudo mergaitės užpakalis, aptemptas gražiais džinsais. Ir tai veikia. O Šiaurės Korėjos valdantysis elitas tai puikiai suvokia ir todėl jie ruošia sau gražų pasitraukimą iš pozicijų - jie tiesiog išsineš sukauptą turtą, kuris jų šeimas ir toliau išlaikys paklausiomis pasaulyje, tuomet gyvens ramiai ir laimingai... Niekas nenori būti pamautas ant šakių.

- Škotai tuo metu atmetė „Brexit“ įstatymą. Koks gali būti jų kitas žingsnis? Trauktis iš Didžiosios Britanijos? O gal tai taps nauju pagrindu surengti naują referendumą dėl britų pasitraukimo iš ES?

- Škotai praktiškai tą ir pasakė. Čia nieko nepadarysi - Teresa Mei turi rimtai peržiūrėti savo politiką, nes valdančiuosiuose britų sluoksniuose yra gili krizė. Turint omenyje angliškas keistenybes, tokias kaip angliškas humoras, konservatyvumas, seno laužo laikymas namuose, galvojant, kad tai yra istorija, du kranai vietoj normalaus šiuolaikiško vandens maišytuvo ir t.t., tai aš sakyčiau, kad naujas referendumas yra neįmanomas. Suvokiant, kad šiandien ministrų kabinetas Britanijoje beveik neveikia ir visa galia sukoncentruota tiesiai po ministru-pirmininku, kad iš esmės yra perimtas prezidentinės valstybės modelis, nors taip ir neįvardintas, tai visko dar galima tikėtis. T.Mei „Brexit“ šalininke tapo visai neseniai ir tai dar klausimas, kiek nuoširdžiai ji labai ilgą laiką iš viso nefiksavo jokios savo pozicijos šiuo klausimu arba netgi pasisakydavo prieš „Brexit“. Jeigu padėtis paaštrės iki to, jog britai netenka šiaurinių teritorijų, manau, ji gali tam ryžtis. Galbūt ne pati T.Mei tą darys, bet būtinai atsiras, kas iškeltų šį klausimą į platesnius svarstymus.

- Ponas Džordžas Sorošas pareiškė, kad traukiasi iš Vengrijos, nes ten jį esą diskriminuoja, neleidžia atvežti tūkstančių migrantų ir apskritai jis neįtinka Viktorui Orbanui... Kodėl vengrai atsikratė tokio gero ir iškilaus „investuotojo“?

- Dž.Sorošas nepatiko ne tik vengrams. Britai jį taip pat ištėškė lauk iš šalies be jokių sentimentų ir ceremonijų. O be jų dar yra valstybių, kuriose pats Dž.Sorošas, jo fondai ir visa veikla laikomi nepageidaujamais. Vengrai nepadarė nei kažko naujo, nei išskirtinio Dž.Sorošo atžvilgiu. Netgi atvirkščiai, vengrų elgesys jo atžvilgiu vis labiau darosi atitinkantis pasaulinius standartus. O Dž.Sorošo atvejis tiesiog demonstruoja, kad bandymas kurti valstybę valstybėje, kuo jo tauta užsiima pastaruosius du tūkstančius metų nuo pat Jeruzalės sugriovimo laikų, yra nepriimtinas toms valstybėms, kurios turi nusistačiusios griežtus bei aiškius valstybingumo parametrus.

- Dabar pakalbėkime apie pensininkus. Belgijoje prasidėjo masiniai protestai dėl valdžios bandymų prailginti pensijinį amžių. Panaši padėtis ir Prancūzijoje, ir daugelyje kitų Europos šalių. Tai klausimas čia paprastas: iš kur visiems gauti pinigų?

- Todėl ir bandoma ilginti dirbančiųjų amžių, kol jie dar gali užsidirbti patys. Reikia suvokti, kad tas 65 išėjimo į pensiją amžius buvo nustatytas dar tada, kai žmonių gyvenimo trukmė buvo kita. Dabar gi gyvena iki 90 metų, sumažėjo kūdikių mirtingumas, patobulėjo medicina ir t.t. Visiems šitiems žmonėms yra reikalingi ne tik prižiūrėtojai bei slaugytojai, bet reikia, kad kažkas dar uždirbtų pinigus pragyvenimui. O jų pensijos yra pakankamai didelės. Todėl natūralu, kad kito problemos sprendimo nėra. Bandymas problemą spręsti, įsivežant visokius „laukinius“ iš Azijos ir Afrikos bei užkraunant jiems tą atsakomybę, kurią paprastai prisiimdavo šeimose vaikai, kurie išlaikydavo tėvus, gėdingai žlugo. Atvažiavę „laukiniai“ ne tik prievartauja moteris gatvėse, plėšia, sprogdina bei mašinomis traiško geruosius vietinius europiečius, bet jie dar ir nieko nedirba, todėl juos reikia išlaikyti. Taigi, nieko daugiau nebelieka, kaip seneliams eiti į darbą...