Įvertino Karpavičiaus turtų dalybų skandalą: kuri žmona turi didesnę teisę į palikimą

DELFI primena, kad nesantaika tarp dviejų moterų įsižiebė tada, kai mirus verslininkui R. Karpavičiui paaiškėjo, kad šis testamentu visą savo turtą paliko naujajai žmonai p. Aistei bei savo broliui Henrikui Karpavičiui, o buvusią žmoną p. Audronę bei sūnų Roką Karpį, kuris turėjo nemalonumų dėl narkotikų kontrabandos bei pinigų plovimo, paliko be palikimo.

Daugiau apie tai galite skaityti čia ir čia.

Bandymas pretenduoti į turtą – abejotinas

Kaip buvo skelbiama jau anksčiau, p. Audronė dėl užgyvento turto dalybų į teismą kreipėsi dar pernai, verslininkui esant gyvam, savo sprendimą paremdama galiojančia bažnytine santuoka.

Visgi Gintaras Černiauskas, išgarsėjęs kaip advokatas, kuris Garliavos byloje atstovavo Laimutei Stankūnaitei, DELFI pasakojo, kad teisiškai bažnytinė santuoka didelės reikšmės nevaidina.

„Šiuo atveju civilinė santuoka buvo nutraukta (p. Audronė ir p. Raimondas išsiskyrė 1988 m. lapkritį-red.) ir tai reiškia, kad santuokos nebėra, o bažnytiniai įžadai, jie nepripažįstami.

Teisiškai civilinė santuoka yra pripažįstama pirmoje eilėje.

Nutraukus santuoką civiline tvarka, manau, bandymas pretenduoti į dalį turto jau po viso to yra labai abejotinas, manau, kad teismas sunkiai galėtų tenkinti tokį reikalavimą, tai mano asmeninė nuomonė“, – komentavo G. Černiauskas.

Jo teigimu, situacijos galimai nepakeistų net tai, jei būtų bandoma įrodyti, kad p. Audronė prisidėjo prie milijoninės verslo imperijos kūrimo, tačiau nebūtų pateikti jokie dokumentai.

„Kiekvienas darbuotojas dirbamas, galbūt, prisideda prie dalies verslo kūrimo ir augimo.

Manau, kad motyvuojant vien tuo, kad ji kartu dirbo – ji už tai gavo atlyginimą ir tai buvo darbiniai, atlygintini santykiai.

O jeigu būtų buvę kažkokie kiti susitarimai, jie būtų buvę įforminti atitinkamomis sutartimis, kad siekiama tam tikro rezultato, arba numatoma, kaip tada gėris būtų pasidalintas, kuris kartu būtų sukurtas.

Šiuo atveju, nieko panašaus nebuvo, kuo galėtų būti grindžiamas toks reikalavimas“, – komentavo jis.

Kalbant apie testamentą, kuris buvo perrašytas ir iš jo buvo išbrauktas verslininko sūnus R. Karpis, G. Černiauskas sakė, kad milijonierius savo turtą galėjo palikti tam, kam norėjo, mat tai – mirusiojo valia.

„Jo sūnus – jau suaugęs, todėl jis (p. Raimondas-red.) yra laisvas pasirinkti, kam tą turtą palikti arba kaip jį padalinti.

Šiuo atveju, asmeniniai santykiai, susiklostę tarp tėvo ir sūnaus, kitos aplinkybės, galėjo nulemti tai, kad, šiuo atveju, tėvas nematė jo kaip paveldėtojo ir manydamas, kad reikia kitaip perskirstyti turtą, jis tai galėjo padaryti“, – teigė jis.

Tai, kad testamentas buvo perrašytas, kaip aiškino, jokių įgaliojimų prieš tai jame buvusiam įrašytam sūnui nesuteikia.

„Galioja tik paskutinis testamentas, nebent jis būtų nuginčytas dėl tam tikrų aplinkybių.

Tarkime, surašytas testamentas prieš jo valią arba testamentą jis pasirašė nesuprasdamas pasekmių, tarkime, ligos atvejis ir pan.“, – apie skandalingą istoriją sakė G. Černiauskas.

Turtą galima dalintis ir gyvenus ne santuokoje

Advokatų kontoros Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai advokatas Karolis Rugys DELFI teigė, kad šios konkrečios bylos komentuoti negalintis, nes nežino realios faktinės situacijos, tačiau jis, remdamasis teisės aktais, sutiko atsakyti į bendrinius klausimus, kurie, DELFI manymu, galimai leidžia susidaryti aiškesnį bendrą vaizdą.

Karolis Rugys, FOTO: Giedrius Bubliauskas

Advokatas pasakojo, kad kalbant bendrai, labai svarbu yra tai, kad turtas gali būti padalintas net ir tuo atveju, jei asmenys nebuvo susituokę, tačiau drauge gyveno.

„Teismų praktikoje yra nurodyta, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę“, – teigė jis.

Tiesa, kas susiję su testamentu, K. Rugys pasakojo, kad santuokos nutraukimo metu pilnamečiai vaikai nepretenduoja į tėvų turto dalį, o ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.

„Teismų praktikoje yra nurodoma, kad testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims“, – sakė jis.

Testamentas – dar ne viskas

Kaip DELFI kalbėjo advokatų kontoros „LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas“ advokatas Marius Grajauskas, parašytą testamentą užginčyti tikrai įmanoma.

„Taip tikrai yra buvę. Tarkime, artimieji, kurie negauna palikimo, duoda ieškinį, o teismas tą testamentą panaikina“, – teigė jis.

Paklaustas, kokios aplinkybės gali lemti, kad paveldėjimo teisė gali būti atimta, advokatas pasakojo, kad nebūtinai turi būti kalbama apie dokumentą pasirašiusio žmogaus neveiksnumą.

„Pernai metais Aukščiausiasis teismas paskelbė apibendrinimą dėl paveldėjimo ir ten yra pasakyta, kad sprendžiant klausimą, ar naikinti testamentą ar ne, teisėjas turi atsižvelgti ir į sandorio turinį, naudingumą, pagrįstumą ir pan.

Kaip pavyzdys, jei žmogus gyveno su savo artimaisiais, o turtą testamentu palieka kaimynui, žmogui iš pašalies, tada artimieji kreipiasi, o teisėjas tokį testamentą panaikina. Tada jis tarsi dingsta ir dėl palikimo žiūrima į įpėdinių eiles – dažniausiai tai būna sutuoktiniai, vaikai.

Iš principo čia nėra taip, kad viskas sprendžiama tik testatoriaus fizine būkle, yra vertinamas ir testamento turinys, ar nėra pažeisti artimųjų interesai“, – pasakojo jis.

Iškilus klausimui, kad žmogus galėjo būti ir neveiksnus, testamentas taip pat gali būti naikinamas. Tada, kaip sakė, būna tiriama ligos istorija, medicininiai dokumentai, apklausiami artimieji, kiti liudytojai.

Aistė Karpavičienė: apie palikimą sužinojau tik po visko

DELFI primena, kad kalbėjosi ir su p. Aiste Karpavičiene, kuri naujienų portalui sutiko atvirai papasakoti apie tai, kaip pora susipažino bei kaip atrodė paskutiniai šimtamilijoninį verslą vysčiusio verslininko gyvenimo mėnesiai kovojant su sunkia liga.

Moters teigimu, ji su savo tada dar būsimu vyru prieš ketverius metus susipažino Nidoje, kur buvo pakviesta vakarienės pas draugus, kurioje pasirodė ir pats R. Karpavičius.

„Po keleto dienų sulaukiau Raimondo skambučio. Tai buvo man staigmena. Vėliau sužinojau, kad draugės vyras davė mano telefono numerį. Raimondas pats jo paprašė. Paskui – susitikimai, veiklos, sportas, taip ši pažintis ir išsivystė, o vėliau virto į draugystę“, – pasakojo ji. Pasak p.Aistės, pora gerais draugais buvo apie dvejus metus, o vėliau drauge apsigyveno ir pradėjo kurti savo šeimą, planuoti vestuves.

p. Aistės teigimu, moteris tuo metu žinojo, kad jos vyras yra išsiskyręs (p. Audronės ir p.Raimondo skyrybos buvo įvykusios dar 1988 m., jam išėjus iš kalėjimo-red.) ir turi sūnų, su kuriuo santykiai yra komplikuoti, mat jis ne kartą teistas už narkotikų kontrabandą ir platinimą.

„Jis buvo vienišas“, – taip apie tada sutiktą p. Raimondą sakė tada dar būsima jo žmona. Paklausta, ar p. Audronė tada žinojo apie jų santykius, p. Aistė sakė, kad ji tiesiog negalėjo nežinoti. „Raimondas jai pats buvo pasakęs, kad yra pasiryžęs kurti naujus santykius“, – teigė moteris.Pora, kaip sakė, tada gyveno tarp Palangos pajūrio ir Tenerifės, mat ten buvo vystomas verslas, o p. Aistė buvo įdarbinta marketingo vadove

2018 m. rugpjūčio pabaigoje porai grįžus iš Tenerifės Raimondo draugas prof. Remigijus Žaliūnas, kaip pasakojo, pasiūlė jam profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, tačiau kaip parodė tyrimai, vyras tuo metu buvo visiškai sveikas.

Po kurio laiko kartą kalbant telefonu p.Aistė teigė pastebėjusi kalbos sutrikimų, todėl vyras buvo išvežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę atlikti tyrimus, kur pats pildydamas ligos istoriją uždraudė informaciją apie jo ligą teikti buvusiai žmonai p. Audronei.

Iš kairės: Gintaras Černiauskas, AIstė ir Raimondas Karpavičiai, Karolis Rugys.