Įtariamieji Rusijoje saugūs

Lietuvoje jau galioja praktika asmenis, kurie slapstosi nuo teisėsaugos ir kurių neišduota šalys, kurioje jie apsistoję, teisti už akių. Kol kas visi tokie asmenys, kurie buvo ar bus teisiami pagal tokią procedūrą, sprukdavo į Rusiją. Pastaroji į Lietuvos teisinės pagalbos prašymus iki šiol nereaguodavo. „Vakaro žinios“ aiškinosi, kas iš to, kad nuteisime bankininkus Vladimirą Romanovą, Raimondą Baranauską, Vladimirą Antonovą, jeigu Rusija jų niekada neišduos.

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas leido teisti už akių Rusijoje besislapstantį pagrindinį žlugusio Ūkio banko savininką Vladimirą Romanovą. Jis pripažintas įtariamuoju, nepasiekiamu Lietuvos teisėsaugai. Jis įtariamas sukčiavimu užvaldant didelės vertės banko turtą ir jo iššvaistymu, piktnaudžiavimu ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu. V.Romanovas jau nuo 2013 metų gegužės, kai Ūkio bankui buvo iškelta bankroto byla, slapstosi Rusijoje. Tuomet buvo paskelbta jo tarptautinė paieška. 2015 metų balandį jis buvo sulaikytas Maskvoje, bet netrukus paleistas į laisvę, o tų pačių metų rugpjūtį Rusija informavo, kad V. Romanovui suteiktas prieglobstis.

Prokurorai nerado būdų, kaip įtariamą verslininką parsivilioti į Lietuvą, o V.Romanovas Maskvoje bendrauja su vietos žurnalistais. Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ žurnalistė viešojoje erdvėje pasakojo, kad iš Lietuvos pabėgęs verslininkas nuolat lankosi krepšinio varžybose ir neslepia iš Lietuvos pabėgęs dėl Ūkio banko reikalų.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad kreipiantis į teismą taip pat buvo patikslinti ir papildyti įtarimai V.Romanovui. Vėliau šie įtarimai bus persiųsti Rusijai su prašymu su jais supažindinti V.Romanovą. „Teismo sprendimas teisti už akių leidžia prokurorui išsiųsti dokumentus Rusijos generalinei prokuratūrai, kad ji surastų įtariamąjį ir jį supažindintų su parengtais dokumentais. Ši procedūra užima daug laiko. Kol kas dokumentai bus perduoti vertėjams, o jiems baigus darbą - išsiųsti į Rusiją“, - sakė E.Martinonienė.

Vasario pabaigoje tokių veiksmų imtasi ir dėl buvusių bankrutavusio „Snoro“ banko vadovų bei akcininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo. Jiems pareikšti tie patys įtarimai, kaip ir V.Romanovui. 2011 metų lapkritį po banko nacionalizacijos jie buvo sulaikyti Londone. 2014 metų sausį Vestminsterio magistrato teismas priėmė sprendimą įtariamuosius perduoti Lietuvai. Įtariamieji jau bylos nagrinėjimo pradžioje buvo teismo paleisti už užstatą. Tuo pasinaudoję jie spruko į Rusiją, kuri, kaip žinoma, su Lietuva šioje sferoje bendradarbiauti atsisako. Abu įtariami verslininkai tikėjosi čia rasti saugų prieglobstį. R.Baranausko viltys išsipildė - Rusija jam suteikė politinį prieglobstį. O štai V.Antonovui nepasisekė: 2018 m. kovo mėn. jis buvo sulaikytas Rusijos policijos - dėl lėšų grobstymo iš vietinio banko.

Dar anksčiau už akių buvo teisiami kruvinuosiuose Sausio įvykiuose dalyvavę Vilniaus omonininkų vadai Vladimiras Razvodovas bei Boleslovas Makutynovičius. Buvę omonininkai tada galėjo likti nenuteisti, nes Vilniaus apygardos teismas reikalavo, jog kaltinamųjų aktų nuorašai būtų įteikti į rankas. Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė, kad toks reikalavimas nepagrįstas, taip sukurdamas precedentą. B.Makutynovičius bylos nagrinėjimo proceso metu mirė. Apie tai teismui pranešė jo sesuo. V.Razvodovas buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo, tačiau jis jautėsi saugus Rusijoje, kuri nereagavo į Lietuvos teisinės pagalbos prašymus. Proceso metu abu teisiamieji nedavė apie save jokio ženklo, neieškojo savo gynėjų.

Situaciją komentuoja buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas:

- Iniciatyva leisti teisti už akių buvo dėl Sausio įvykiuose dalyvavusių nusikaltėlių. Kai buvo kilęs triukšmas, kad kai kurių neteisia. Nes vieni buvo parvežti ir nuteisti, o kiti slapstėsi. Bet po to pradėta tai taikyti ir dalyvavusiems genocide dėl jų teisių nustatymo, kad jie galėtų dalyvauti procese. Dabar jau taikomas ne tik tiems asmenims, bet ir visiems kitiems. Negaliu pasakyti, kiek buvo nuteistų, bet, matyt, nėra daug. Dažnai tokios priemonės turbūt negalima taikyti, bet rezonansinėse bylose ji reikalinga. Žmonės piktinasi, kad yra kalti, o nesugrąžinami ir neteisiami.

Be abejo, įvykdyti bausmės negalėsime, kol nuteistasis gyvena Rusijoje. Bet jei išvyks į kitą šalį, gali tekti ir atsakyti.

Situaciją komentuoja advokatas, baudžiamosios teisės specialistas Remigijus Merkevičius:

- Pirmoji sąlyga, kad žmogus vengia atvykti į teismą, antra - teismas turi duomenų, kad to žmogaus nėra Lietuvoje. Tai dvi tradicinės proceso už akių sąlygos. Šiandieninė procedūra atsirado kartu su Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimu 2003 m. gegužės 1 d. Pernai atsirado papildomos pataisos: mūsų šalies atstovams nebereikia įteikti dokumentų teisiamajam tiesiai į rankas.

Žymesnių atvejų, kai buvo teisiama už akių, nevardinsiu, juos visi žino. Bet yra nemažai ir rezonanso nesukėlusių atvejų, kai buvo teisiama už akių. Pavyzdžiui, taip teisiamas buvo Baltarusijos vilkiko vairuotojas, sukėlęs avariją Lietuvoje, kurios metu žuvo žmogus, ir jis nevyko į teismą Lietuvoje. Tokių pavyzdžių, manau, rastume ne vieną. Ar buvo atvejų, kai įvykdoma bausmė?

Manau, šiuo atveju kalbame apie laisvės atėmimo bausmę. Jei kalbame apie Europos Sąjungos valstybes, ypač jei yra Europos arešto orderis, tai tokių atvejų, kai bausmė buvo vykdoma, galime rasti. Paprastai ES valstybės kitų šalių sprendimų tokiais atvejais neperžiūri. Bet, kai kalbame apie Rusiją, Baltarusiją, ypač jei byla su politinio konteksto padažu, jos savo piliečių paprastai neišduoda. V.Antonovas yra Rusijos pilietis. Dėl V.Romanovo nežinau, bet jis yra gimęs Rusijoje ir jam niekas netrukdytų panorėjus gauti Rusijos pilietybę.

Manau, kad tokių vykdymo atvejų ir ateityje turėsime nedaug. Vykdymo instrumentas šiose bylose yra pati silpniausia grandis. Jei pažvelgsime į tarpusavio bendradarbiavimo tradiciją arba strategiją, tai viltis, kad vykdymas pagerės, kad situacija pasikeis, beveik nėra. Teisiniu požiūriu tai nediskutuotinas dalykas, teisinės problemos čia nėra. Tai labiau politika, politinis bendradarbiavimas, todėl reiktų politikų klausti, ar jie ką keis.