Grožio specialistai kyla į kovą

Grožio srities atstovai nusivylę ir kaltina Vyriausybę jų verslo žlugdymu.

"Vakarų ekspresui" pasiteiravus, kaip uostamiesčio grožio salonų direktoriai vertina Vyriausybės sprendimą vis dar neatidaryti grožio sektoriaus veiklos, šie tikino, jog sutiktų dirbti net ir esant patiems griežčiausiems reikalavimams.

"Sakyčiau, kad reikėtų nustatyti griežtus reikalavimus ir tada atidaryti salonus, leisti žmonėms dirbti. Juk yra apsaugos, įėjimai iš lauko, laiko intervalai tarp žmonių. Viską galima įvykdyti. Galima dirbti ir su vienu ar dviem klientais per dieną, bet tegul leidžia dirbti, nes verslas žlugs, šiuo metu reikalai yra labai liūdni", - tikino UAB "Argentum vitae" direktorė Ramunė Jankauskienė.

Jos teigimu, smulkusis verslas ir grožio sektorius yra diskriminuojami, nes medicinos centrai, soliariumai ir odontologai dirbti gali, o grožio sektoriui, kuris taip pat atitinka visus higienos reikalavimus ir turi higienos pasus, dirbti draudžiama.

R. Jankauskienės nuomonei pritarė ir grožio salono MB "Kertinis stilius" direktorius Vytautas Stončius. Pasak jo, grožio sektorius šiandien ne tik išgyvena be galo sunkias dienas, bet ir merdi.

"Gauname 250 eurų išmoką, o žmogui tai yra juokinga suma, kai turi mokėti nuomos mokesčius, PVM valstybei susimokėti, o reikia dar ir valgyti, komunalinius mokesčius susimokėti. Tai, ką valstybė dabar daro, yra visiška tragedija, nes anksčiau, esant 2 tūkstančiams susirgimų per dieną, mes visu tempu dirbome, o dabar tie skaičiai jau yra tikrai daug mažesni", - piktinosi V. Stončius.

Pasak jo, grožio sektorius yra pasiruošęs laikytis visų reikalavimų, tačiau Vyriausybė ir toliau problemos nesprendžia.

"Manau, kad visi žmonės tikrai sutiktų pasidaryti greitąjį testą ir per tas kelias dienas apsikirpti ir susitvarkyti visus reikalus. Bet mums atrodo, jog čia paprasčiausiai nėra noro išspręsti šią problemą. Kitose šalyse uždarius grožio sektorių bent buvo atsižvelgta į tai, kiek žmogus sumoka mokesčių ir kokios yra jo išlaidos, o Lietuvoje gaunami 250 eurų yra pasityčiojimas", - kalbėjo V. Stončius.

Vienijasi

Lietuvos grožio sektoriaus atstovai surengė jau antrąją tiesioginę transliaciją "Kirpkime tylą", kurioje aptarė būsimus veiksmus.

"Valdžios sprendimai netenkina jokiomis prasmėmis. Išėjimas į eterį kiekvienam turėtų būti kaip ženklas, kad esame visi kartu, nes visa ši situacija padiktavo, kad turime ieškoti išeities iš situacijos, kurioje atsidūrėme", - tikino Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė.

Pasak jos, advokatų kontora šiuo metu ruošia teisinius dokumentus, peržiūri Vyriausybės priimtus sprendimus ir ieško būdų, kaip padėti grožio sektoriui.

"Davines Lithuania" vadovas Gytautas Čilinskas pasakojo, jog iniciatyva "Kirpkime tylą" neplanuoja jokių protestų ar mitingų, tačiau nori, kad žmonės netylėtų.

"Mūsų pagrindinis tikslas yra išsiaiškinti, kodėl yra žlugdomas smulkusis verslas, kaip susivienyti, kad žmonės netylėtų, kad neitų į pogrindį ir nekeltų šešėlinės ekonomikos", - sakė G. Čilinskas.

Premjerė atsiprašė

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienio vakarą atsiprašė, kad Vyriausybė buvo sukėlusi lūkesčių, jog bus leista atsidaryti ne maisto prekių parduotuvėms ir grožio salonams, o toks sprendimas nebuvo priimtas. Premjerės teigimu, Vyriausybė "dėl principinės karantino laisvinimo schemos" turėtų apsispręsti kitą pirmadienį.

"Apgailestauju, kad viešos diskusijos, kurių šios Vyriausybės veikloje netrūksta, kažkieno buvo priimtos už padarytus sprendimus, kurių Vyriausybė dar nebuvo padariusi. Nė kiek neabejoju, kad pirmadienį pavyks sutarti dėl principinės karantino laisvinimo schemos, o atviri klausimai dėl konkrečių ne maisto prekybos ir paslaugų atvėrimo etapiškumo ir sąlygų bus išspręsti. Suprantamas noras imtis įprasto verslo, tačiau dar svarbiau nepatekti į "yo-yo" spąstus", - socialiniame tinkle rašė I. Šimonytė.

Tai, ką valstybė dabar daro yra visiška tragedija.