Ganoje įstrigęs 4 vaikų tėtis Andrius: „Meta iš viešbučio, bankomatai tušti ir tuoj kils riaušės“

Sostinė izoliuota, vyrauja masinių neramumų atmosfera, bankomatai tušti, o ir iš viešbučių visi vejami lauk. Afrika, anot Andriaus, nėra tas pats, kas Azija, kur, neatradus skrydžio į namus, galima toliau dienas leisti kokiame Tailando kurorte.

Čia žmonės gyvena vos sudurdami galą su galu: jei kokią dieną nedirbs – mirs badu. Tad kai šalies vadovas pranešė apie uždaromus miestus ir priverstinę izoliaciją namuose, visuomenėje ėmė ryškėti masinių neramumų reiškiniai.

Sėdėti Ganos gyventojų namuose nepriversi – jie eis plėšikauti.

 

Skaitytojo Andriaus asmeninio albumo nuotr./Klaipėdiečio fiksuoti vaizdai Ganos sostinėje Akroje

Negana to, senka atsargos parduotuvėse, o daugelis sostinės Akros bankomatų – jau dabar tušti. Niekas nežino ir apie tikruosius susirgusiųjų koronavirusu mastus. Andriaus įsitikinimu, testų tyrimams čia iš viso nėra.

Atsižvelgus į visa tai, akivaizdu, kad niekas nenorėtų tokiu metu įstrigti tokioje nesaugioje padėtyje. Turiu 4 vaikus, bijau dėl savo gyvybės, – prisipažino Andrius.

Išgyvena dėl savo gyvybės

„Atskridau į Ganą kovo 14 dieną. Atskridau tam, kad gaminčiau rankų dezinfekatorius. Prieš tai buvau Toronte 5 darbo dienas. Mačiau, kokia situacija, tad neplanavau ilgai Ganoje užsibūti. Kovo 16-ąją turėjau skristi į Nigeriją, iš jos – į Lietuvą.

Buvo viskas suplanuota. Gimtinę pasiekti žadėjau kovo 20 ar 21 dieną, tačiau atšaukė Nigerijos vizą ir skristi nebeleido. Strigau. Nulis skrydžių. Kreipiausi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, ambasadą Egipte – padariau viską, ką jie liepė, tačiau niekas padėti negali.

Vienintelis garbės konsulas Ganoje – Arturas Roškovskis, labai stengiasi, nors ir pats šiuo metu yra Kanadoje karantine. Jei ne jis, psichologiškai išvis būtų sunku. Konsulas kasdien parašo, paskambina.

Tikiuosi, valdininkai ras sprendimą, kaip man iš čia išvykti, nes Afrikoje žmonės agresyvesni nei Azijoje. Turiu 4 vaikus, bijau dėl savo gyvybės“, – prisipažino Andrius, manantis, kad skrydžiai tam tikrų Europos Sąjungos šalių gyventojams vis dar vykdomi. Sostinę Akrą, kurioje jis apsistojęs, uždarė nuo kovo 29 dienos.

Jau dabar ruošiamasi masiniams neramumams. Įvažiavimus bei išvažiavimus į bei iš miesto saugo karių pilni autobusai: nieko neįleidžia ir neišleidžia. Andrius įsitikinęs, kad kils riaušės, nes, anot jo, 80 proc. vietinių valgiui užsidirba tos dienos eigoje, tad dirbti visuomet privaloma.

„Jie negali praleisti nė vienos dienos būdami namuose, nes turi užsidirbti tai dienai maistui. O dabar, nuo pirmadienio, jiems liepia sėdėti namuose. Dėl to jie neturės ko valgyti, nes neturi jokių santaupų.

Kai matai kareivius, matai, kad gali kilti masiniai neramumai, darosi baisu. Jei neleis vietiniams dirbti ir lieps sėdėti namuose, jie tikrai nemirs iš bado – eis plėšikauti, kad išgyventų.

Aš irgi eičiau, būdamas jų vietoje, jei grėstų numirti iš bado. Aplink vien skurdas. Visiems sunku: daug agresijos, mušasi tarpusavyje. Jei pamato, kad filmuoji, klykia ir daužo per rankas“, – paaiškino lietuvis, kurio vizos Ganoje galiojimas baigiasi už kiek mažiau nei poros savaičių.

Prisiglaudė pas vietinius, kurie jo vengia Nuo šio pirmadienio Andrius susidūrė ir su kita problema – apgyvendinimo įstaigų savininkams šalies prezidentas įsakė neįsileisti naujų klientų, o iki tol gyvenusiuosius – mesti lauk.

Viešbučiai kainas sukėlė 400-500 proc. Viskas – dėl augančios paklausos. „Iš apartamentų mane iškraustė, dabar glaudžiuosi pas vietinius žmones – nuomojuosi kambarį.

Kainą moku tokią pačią, kokią gyvendamas svečių namuose, bet bent jau turiu stogą virš galvos. Sunku buvo rasti, kur gyventi, nes niekas nenori priimti. Pamatę baltąjį šaukia „koronavirusas!“.

Nebuvo dienos, kad šimtą kartų nepavadintų manęs „koronavirusu“. Ypač vaikai sako, ką galvoja. Yra ir agresyviai besielgiančių. Vietiniai mano, kad baltieji atvežė šią ligą į Ganą. Kambarį nuomojantys taip pat vengia manęs, nes galvoja, kad sergu.

Kaimynai šaukia, kad blogai, jog mane priėmė“, – apie papildomą nepageidaujamą dėmesį ir kylančias grėsmes papasakojo pašnekovas. Paklaustas, ar gatvėse mato daugiau baltųjų rasės žmonių, Andrius patikino, kad visi staiga dingo – tikėtina, jog išvažiavo į užmiesčio vilas.

Problemų lietuviui kyla ir su maisto produktais – pastarosiomis dienomis bandė sukaupti daugiau atsargų, tačiau bankomatų turinys sparčiai tuštėjo: sužinoję, kad uždaromas miestas, vietiniai puolė gryninti pinigų.

Čia ligas gydo Dievas, o ne vaistai Iki miestų uždarymo Ganoje, pasak jo, jautėsi lengvas nerimas dėl plintančio koronaviruso.

Kovo 30 dienos oficialiais duomenimis, šioje Afrikos šalyje buvo nustatyti 152 koronaviruso atvejai, 5 žmonės mirė. Tačiau Andrius įsitikinęs, kad sergančiųjų skaičiai – kur kas didesni.

„Dabar jau darosi baisu. Manau, daugelis sergančiųjų čia išmirs. Jei Lietuvoje trūksta pajėgumų ištirti visus mėginius, tai ką reikia kalbėti apie Ganą, kur ligos gydomos Dievo pagalba, o ne vaistais.

Lietuvoje trūksta testų, o čia juk Afrika, kur žmonės be batų vaikšto. Valdžia, tikėtina, išgalvoja statistiką: dėl 150 užsikrėtusiųjų nebūtų uždarę sostinės su 5 mln. gyventojų“, – spėjo Andrius, atsiuntęs nuotraukų, kaip atrodo naujos mirusiųjų kapavietės, įkurtos tarp šiukšlių kalnų.

 

Skaitytojo Andriaus asmeninio albumo nuotr./Klaipėdiečio fiksuoti vaizdai Ganos sostinėje Akroje

Antradienio popietę lietuvis lankėsi ligoninėse – bandė gauti vakcinų nuo gripo ar tuberkuliozės. Paklaustas, kam to prireikė, jis paaiškino, kad Akroje – didžiulis sergančiųjų skaičius, tad taip norįs bent kiek sustiprinti savo imunitetą.

„Ieškau bet kokių galimybių iš čia išvažiuoti ir grįžti pas šeimą. Galvoju net bandyti nelegaliai patekti į krovininį laivą, nes šie bent jau plaukioja. Atplaukčiau iki Europos, kur saugiau“, – atsisveikindamas savo planus įvardijo Andrius.

Pateikė jis ir iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos gautą atsakymą: „Ačiū, kad kreipėtės. Šiuo metu informacijos apie galimybes išvykti iš Ganos neturime. Todėl rekomenduojame užsiregistruoti Lietuvos Respublikos ambasadoje Egipte, tam, kad jie žinotų apie jūsų buvimo vietą. Rekomenduojame susisiekti ir su Europos Sąjungos atstovybe Akroje dėl kitų galimybių grįžti į Europą. Įvertinę situaciją ir galimas rizikas, apsvarstykite galimybes šalyje likti iki karantino pabaigos“. 

Kovo 30 dienos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pagalbos iš valstybės grįžimui į Lietuvą dar tikisi apie 200 piliečių. Lietuvoje nuo kovo 16-osios įvestas karantinas, draudžiamas judėjimas iš ir į šalį, išskyrus grįžtančius lietuvius bei išvykstančius užsieniečius.