Didesni pinigai pagerina darbą?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai atliko darbdavių sociologinę apklausą, paaiškėjo, jog darbdaviai labiausiai akcentuoja darbuotojų nepakankamą iniciatyvumą, atsakingumą ir norą rimtai dirbti. O apklaustų absolventų nuomonė apie save kardinaliai išsiskyrė, jie į pirmą vietą iškėlė kūrybiškumo, bet ne iniciatyvos, stygių.

Kodėl darbdaviams darbuotojai atrodo neiniciatyvūs ir neatsakingi, klausiame Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko.

Pasak jo, konsultavimo įmonių, kurios verslui ieško darbuotojų, nuomone, problema ta, kad pernelyg akcentuojami įgūdžiai, pamirštant, kad yra kaip gebėjimai.

„Rimtos kompanijos sako, kad jeigu savo darbuotojus dar turi motyvuoti, kad šie gerai dirbtų, iškart atsikratyk tokių darbuotojų. Iš jų nebus jokios naudos. Reikia rinktis tokius, kurie patys motyvuoti ir žino, ko jie nori tame darbe“, - sako D.Arlauskas ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Štai „Starbucks“ vadovas sako, jog darbuotojus renkasi pagal tris charakteristikas: sąžiningumą, aistrą ir kūrybiškumą.

„Mūsų švietimo sistema daugiausia orientuota į profesinius įgūdžius, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, ekonomikoje gebėjimų reikšmė įgauna vis didesnę reikšmę. Nes tai yra žmogaus potencialas, juk dvasia yra stipresnė už fizinius, pamatuojamus rodiklius. Pas mus įprasta, kad štai baik profesinę mokyklą ar aukštąją ir tau gyvenimas jau garantuotas. Tačiau savo gebėjimus, kurie susiję su intelektu, empatija, dvasia, reikia nuolat tobulinti“, - teigia jis.

D.Arlausko teigimu, globalioje ekonomikoje trūksta dirbančių darbuotojų, ir tai nestebina, nes šeimose, darželiuose, mokyklose daugiausia akcentuojamos žinios. Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius tikino, kad kalbama su profsąjungomis, kad į darbo sritį reikia žvelgti plačiau, ne vien tik per atlyginimo prizmę. Jeigu nebus motyvacijos, darbdaviai, pasak pašnekovo, neturės galimybių didinti algų.

D.Arlauskas įvardijo Suomijos pavyzdį, kai šalis atliko eksperimentą, t.y. dvejus metus mokėjo žmonėms bazinius atlyginimus po 200 eurų per mėnesį, siekiant sumažinti administracinę naštą skirstant pašalpas. Net ir tai nemotyvavo ieškoti darbo. „Į darbą žmogus turi žvelgti kaip į tam tikrą platformą, kurioje galėtų pasireikšti. Tas pasireiškimas atkreips darbdavio dėmesį.

Darbuotojas atėjęs pasakys, aš sukuriu didesnę vertę, nei jūs man mokate, aš einu kitur. Ir tai bus motyvas išsireikalauti atlyginimo, nes motyvuotas rodo pastangas. O jaunuoliai sako, mokėkite daugiau, tada mes būsime motyvuoti. Čia yra savo tingumo, neveiklumo pateisinimas“, - dėstė pašnekovas.

Danas Arlauskas, Igirdas Sarkanas 

Situaciją komentuoja Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Igirdas SARKANAS:

Pastebima tendencija, jei studentai neapsisprendę, kokią profesiją rinktis, jie renkasi keliones, dalyvauja įvairiuose mainuose, tarptautiniuose projektuose, per tą laiką sukaupia patirties, žinoma, ir darbinės, vėliau renkasi konkrečią specialybę, kuri jiems artima ir patinka. Kitaip sakant, nesirenka studijų vien dėl tėvų, draugų spaudimo.

Kitas dalykas, jaunimo poreikiai keičiasi ir priekaištai darbdaviams atsiranda, manau, dėl paprastų priežasčių - darbdaviai nėra pakankamai lankstūs ir nėra linkę prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių. Nemažai darbdavių tais pačiais metodais dirbo prieš 20 metų ir dabar taip dirba. Ir sako, kad mažėja darbuotojų atsakomybė.

Piniginis atlygis yra esminė motyvacinė priemonė, nepaisant to, kad sakoma, jog pinigai nėra pirmoje vietoje. Iš dalies aš su tuo sutinku. Vis dėlto, mano nuomone, žmonės pirmiausia dirba, kad užsidirbtų, nes reikia gyventi, reikia išlaikyti save, butą, šeimą ir panašiai, todėl atlyginimas svarbus.

Per pastaruosius 5 metus darbuotojai labiau akcentuoja savo teises. Jie nėra linkę dirbti už minimumą, nepaisant to, kad tai būna ir nekvalifikuotas darbas.

Taip pat turi būti lankstesnė, laisvesnė darbinė aplinka, kur tai įmanoma padaryti. Yra konkrečių pavyzdžių, kad ir vaisių, spurgų dienos, įrengtos erdvės, kur darbuotojas gali atsipalaiduoti. Iš tiesų tokie dalykai kuria gerą darbo aplinką, didina darbuotojų produktyvumą.

Žinoma, darbdaviai gal pasakys, kad jie yra teisūs, o darbuotojai - be atsakomybės jausmo ir taip toliau. Tačiau esminis aspektas - darbdaviai turėtų pasižiūrėti į save.