D.Grybauskaitės žodžiai paveikė A.Kubilių

Vakar „Krizės komisijai“ liudijusiam A.Kubiliui komisijos pirmininkas Stasys Jakeliūnas priminė sparnuotą 2009 kovo 31 d. tuomet dar būsimos prezidentės D.Grybauskaitės ištartą frazę, kad „TVF pagalbos prašančios šalys rodo savo politinę impotenciją“. Ir pasiteiravo tuometinio premjero, kokią įtaką toks politikės požiūris turėjo sprendimui nesiskolinti iš TVF už 2,5-3 proc. palūkanas.

„Šį pareiškimą žinojome, savo reikšmę jis turėjo“, - lakoniškai atsakė A.Kubilius, kuriam paantrino Kęstutis Glaveckas, A.Kubiliaus Vyriausybės laikais dirbęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku: „Aišku, kad tai turėjo reikšmės“.

Šis atsakymas krizės priežastis bei pasekmes tiriančios komisijos narius sudomino. Kaip po posėdžio sakė S.Jakeliūnas, kitą savaitę bus apklausta paskutinė liudytoja - A.Kubiliaus Vyriausybės finansų ministrė Ingrida Šimonytė. O po jos planuojama apklausti ir pačią šalies vadovę.

„Aš manau, kad tuomet pretendentė į prezidentus buvo vienareikšmė lyderė ir, mano vertinimu, tokie vieši pareiškimai gali užblokuoti kelią netgi kalbėtis su tarptautinėmis institucijomis, nes koks finansų ministras ar net premjeras kreipsis į tarptautines institucijas, kai yra tokie vieši pareiškimai. Aš svarstau galimybę kreiptis į ją galbūt užbaigus liudijimą I.Šimonytės, ir tada, apibendrinus gautus atsakymus, galbūt kreipsiuosi į prezidentę D.Grybauskaitę“, - teigė politikas.

Perklaustas, ar šalies vadovė bus kviečiama atsakinėti „gyvai“, S.Jakeliūnas suabejojo, ar ji sutiktų atvykti, todėl veikiausiai jai klausimai bus nusiųsti raštu.

Iš senų viešų prezidentūros pranešimų galima susidaryti įspūdį, kad bent jau D.Grybauskaitė gerokai uždirbo iš to, jog nesiskolinome iš TVF, o skolinomės už iki 10 proc. siekusias palūkanas iš kitų šaltinių. Per krizę ji Vyriausybės vertybinių popierių pirko mažiausiai už 1,3 mln. litų. S.Jakeliūnas neatskleidė, ar prezidentės to bus teiraujamasi, nors anksčiau jis „Vakaro žinioms“ išreiškė abejones dėl D.Grybauskaitės veiksmų.

„Pats faktas, kad ji investavo į Vyriausybės vertybinius popierius, savaime, be abejo, nėra nusikaltimas. Tačiau, viena vertus, jei ji ribojo galimybes kreiptis į TVF, po to skolino už dideles palūkanas, tai gali būti vertinama kaip interesų konfliktas“, - „Vakaro žinioms“ prieš mėnesį yra sakęs S.Jakeliūnas.

Tiesa, A.Kubilius vakar tvirtino, esą jo Vyriausybė ir be D.Grybauskaitės įsikišimo turbūt nebūtų prašiusi TVF paskolos. Nes jis kėlė papildomas sąlygas dėl „diržų veržimo“ bei mokesčių didinimo. Tokias pačias sąlygas TVF kėlė ir Latvijai, o Lietuva ir be sąlygų darė tą patį, ką Latvija. Tačiau, pasak A.Kubiliaus, skolintis iš TVF mūsų šaliai buvo pavojinga: Latvijoje buvo stabili politinė dauguma, o Lietuvoje, suskilus Arūno Valinsko partijai, jos nebebuvo.

„Tokį instrumentą galima naudoti tik tada, kai turi labai stiprią politinę daugumą - vieningą, stabilią ir tu gali derėdamasis prisiimti visus įsipareigojimus, kitu atveju, tu nesugebėsi tų įsipareigojimų įvykdyti, neturėsi jokio lankstumo ir turėsi labai didelių problemų, kurių jau negali prognozuoti“, - kalbėjo A.Kubilius.

Komisijos nariai teiravosi, kodėl tada iš TVF nebuvo skolinamasi be jokių sąlygų per Europos Komisiją, nes tokiam skolinimuisi savo rezoliucija buvo pritaręs Europos Parlamentas. Tačiau ekspremjeras atkirto, kad rezoliucija - dar ne sprendimas.

S.Jakeliūnas priminė, Lietuvoje veikusių komercinių bankų kredito portfelis 2009 m., lyginant su 2007 m., sumažėjo 22 mlrd. litų, arba apie 20 proc. tuometinio šalies BVP, o tai buvo didžiausia ekonomikos nuosmukio priežastis. Politikas teiravosi, ar Vyriausybė bandė kalbėtis su bankais, kad jie taip smarkiai nestabdytų kreditavimo ir bent kažkiek amortizuotų krizės poveikį.

„Bandėme kalbėti su bankų vadovais ir pas mus, ir nuvykę į Skandinaviją. Rodėme jiems skaičius, kaip mažinamas kreditavimas. Tačiau jų pozicija buvo paprasta - gelbėti savo situaciją“, - sakė A.Kubilius.

***

Pastebėjimas

„Krizės komisijos“ narės Rasos Budbergytės paklaustas, kokie pagrindiniai rezervai siekiant apsisaugoti nuo ateities krizių, A.Kubilius visų pirma įvardino būtinybę kaupti rezervą. Taip pat, anot ekspremjero, nepakankamai atsakingai žiūrime į rinkos „perkaitimą“.

„Skirtingai nei prieš dešimtmetį, dabar pavojus ateina ne iš kredito įstaigų, bet iš darbo rinkos. Atlyginimų didėjimas po 10 procentų mus nuves tikrai ne ten, kur reikia“, - sakė A.Kubilius, pridurdamas, kad išsigelbėjimas būtų pigios darbo jėgos įsivežimas. Tačiau, anot jo, tai visiems skamba kaip keiksmažodis. Ekspremjeras taip pat pastebėjo, kad reikėtų pakeisti Konstituciją ir sumažinti Konstitucinio Teismo galias. Nes per krizę daugiausiai uždirbantiems algos buvo sumažintos labiau, o mažiau uždirbantiems - mažiau, tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad taip daryti negalima, „nes ir jiems sumažinome“.

„Pasirodo, yra taip, kad viešame sektoriuje sumažinti praktiškai yra neįmanoma, iš esmės valstybė tik pasiskolina. Kai tuo metu privatus sektorius per krizę traukiasi taip, kaip likimas lemia. Tai reikia sutvarkyti“, - įsitikinęs A.Kubilius.