Danai lietuvius puola, iš URM jokios reakcijos

Kopenhagoje keli šimtai įsiutusių danų statybininkų, vadovaujamų savo profesinės sąjungos, iš pradžių audringai pamitingavo prie lietuvių statybininkų pastolių. O vėliau minios įtūžis išsiliejo į konkrečius veiksmus.

Ant lietuvių, pasislėpusių automobilyje, buvo užversti keturaukščiai pastoliai. Kitas automobilis - apverstas. Kaip sureagavo Lietuvos valdžia, gindama savo žmones? Niekaip!

Sumušti, nes dirbo

Iš tiesų išpuolis buvo surengtas ir skandalo išvakarėse, kai lietuvių statyti pastoliai buvo nuversti.

Lietuviai galėjo nukentėti dar labiau, tačiau įsikišo policija. O Danijos profesinės sąjungos 3 F sekretorius Rasmusas Kroicmanas (Rasmus Kreutzmann) „Ekstrabladet“ aiškino smurto priežastį. Esą danų darbininkai pasipiktino statybų rangovais. Lietuviai sutinka dirbti ilgiau nei danai. Jiems mokamas mažesnis atlyginimas, o kartais - net juodais pinigais.

Ir už tai reikia žmones mušti? Už tai, kad norėdamas išlikti darbo rinkoje, save parduoda pigiau? O gal ir galima, jei esi iš daug turtingesnės valstybės ir negali suvokti lietuviško skurdo. Kad žmogus verčiau rizikuoja kitoje šalyje būti sumuštas, pažemintas, sutinka mažiau uždirbti nei vietiniai, kad tik visai neliktų be duonos kąsnio. Kad galėtų nusiųsti pinigų Lietuvoje likusiai šeimai.

Lietuvį darbininką galima pateisinti. Bet ar galima pateisinti dėl Lietuvos piliečių užpuolimo neprotestuojančią, notų neteikiančių Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM)? Mūsų valdžia pati savo piliečius išvijo po užsienius duoneliauti. O kai reikia juos operatyviai ginti - visos valdžios atatupstos.

Dreifuoja! Blefuoja! Nors internete iškart pasirodė incidento Kopenhagoje vaizdo įrašai, Lietuvos ambasados Danijoje ministras patarėjas Vaidotas Karvelis dar nieko apie tai nežinojo. Tiesa, iš žurnalistų sužinojęs, paragino lietuvius kreiptis į ambasadą.

„Tai jūs ir ieškokit“

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vakar telefonu paklaustas, kodėl jo vadovaujama ministerija neskuba reaguoti į pastaruosius įvykius Danijoje, atsakė aptakiai:

- Visada turime ginti savo piliečius. Tik dar niekas į ambasadą nesikreipė. Esu dabar Bratislavoje (ESBO ministrų tarybos susitikime - aut. past.), tad nelabai ką galiu pasakyti.

- Negi būtinai turi mūsų žmonės į ambasadą kreiptis? Be kreipimosi reaguoti negalima?

- O kaip kitaip juos suieškosime?

- Juk vaizdų, kaip lietuviai mušami Kopenhagoje, jau pilnas internetas!

- Tai jūs ir ieškokite. Tikrai ginsime savo piliečius, galite tuo neabejoti. Taip visada darome.

Neatsimena, kad būtų teikę notą

Nutrūkus pokalbiui, užsienio reikalų ministras visgi susisiekė su savo atstove spaudai Rasa Jakilaitiene ir ši patikslino:

„Kai kurie Lietuvos piliečiai jau kreipėsi į mūsų ambasadą Danijoje, bet negalime detalizuoti ir viešinti. Palaikome ryšį su Danijos policija, profesinių sąjungų atstovais, su įmone, kurios darbuotojai galėjo būti sumušti.

Lauksime, kol Danijoje bus atliktas įvykio tyrimas. Žmonės patys turi nuspręsti, ar nori mūsų pagalbos. Žmonės vengia viešumo, bando suktis iš padėties patys. Negalime be jų sutikimo atskleisti jų asmenybių.“

Betgi plika akimi matyti, jog būtent danai nuverčia lietuvių darbininkų pastolius, lamdo jų automobilius. Gal jau dabar derėtų išsikviesti pokalbiui Danijos ambasadorių Lietuvoje, gal įteikti protesto notą? Kai Vilniuje chuliganai vieną užsienietį Antakalnyje, prie stotelės, sumušė, iškart kilo triukšmas, puolėme jo atsiprašinėti...

„Galimi tolimesni veiksmai tik tada, kai bus atliktas tyrimas, - atsakė R.Jakilaitienė, - negalime siuntinėti notų, kai nežinome, kas kaltas. Ir Lietuvos piliečiai turi laikytis Danijos įstatymų.

Bet koks teisės aktus pažeidžiantis elgesys yra netoleruotinas. Palaukime, kol baigsis tyrimas. Neturime pagrindo abejoti Danijos institucijų kompetencija tiriant šį incidentą. Su visomis pusėmis palaikome kontaktą. Pasipiktinimą galima reikšti, kai žinomos visos aplinkybės. Mums reikia sužinoti incidento ištakas.“

Ar buvo tokių atvejų, kai mūsų URM dėl užsienyje nuskriausto lietuvio išsiuntė protesto notą?

R.Jakilaitienė tokio atvejo neatsiminė. Sakė, jog turėtų pasitikslinti. Tačiau patikino, jog mūsų tautiečiams ir užsieniuose bandoma padėti:

„Pagalba teikiama. Ir Norvegijoje yra daroma, tik negarsinama. Tačiau konsulai negali dalyvauti teismo procesuose. Yra labai aiškiai apibrėžta konsulinė veikla.

Dažnai manęs žurnalistai klausia, kiek lietuvių šiuo metu kali įvairiuose pasaulio kalėjimuose. Negaliu tiksliai pasakyti, nes patys kalintieji nenori, kad Lietuva apie juos žinotų.

Mūsų ambasadoriai ir Garbės konsulai vizituoja kalėjimus, siekdami sužinoti, ar čia yra lietuvių ir ar jie nori pagalbos. Jei lietuvis užsienyje įtariamas nusikaltimu, jis pats turi teisę susisiekti su Lietuvos atstovybe užsienyje.“

Patys kalti?

Šiuo metu Danijoje gyvena 20 tūkst. lietuvių. Tad yra tūkstančiai progų, kam nors iš vietinių neįtikti. Ar klausantis URM atstovės atsakymų neatrodo, jog URM jau iš anksto linkusi manyti, jog lietuviai visada patys kalti?

Ambasados Danijoje svetainėje taip pat nėra jokios informacijos apie pastarąjį incidentą Kopenhagoje. Neminint pavardžių, juk buvo galima nurodyti bent į incidentą papuolusiųjų skaičių. Tačiau - ne. URM daug operatyviau pranešinėtų apie mūsų piliečius, nukentėjusius nuo cunamio, žemės drebėjimo ar apie kalnuose dingusiuosius. Nes politiškai saugu.

Eksparlamentarų klubo prezidento Henriko Žukausko komentaras:

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), jei Kopenhagoje būtų nukentėję JAV statybininkai, iškart būtų sureagavęs. Aš jums tai garantuoju. Iškart būtų paskelbęs sankcijas prekybai.

O kodėl vangiai užstojami Lietuvos piliečiai užsienyje? Nes mūsų URM bedantė. Viena jos funkcijų - ginti mūsų piliečių teises užsienyje. Bet ar taip yra? Neišsiaiškina to, kas ir taip aišku.

Ar labai daug ambasadoms užsienyje yra darbo, kad nebūtų galima operatyviai vietoje viską išsiaiškinti? Tai darbo brokas. Galvoja - ai, mūsiškiai statybininkai kainas užsienyje numušinėja, tai tegul juos vietiniai ir pabaladoja.

Lietuvoje darbo kainas taip pat numušinėja ukrainiečiai ir baltarusiai statybininkai, bet jei lietuviai supykę pabandytų paliesti bent vieną, Baltarusijos ir Ukrainos atstovybės, manau, labai greitai reaguotų.

Ar mūsų pilietis sulauktų iš ambasados pagalbos naktį? Be abejo, ne. Yra darbo valandos. Kai kertate kokios nors valstybės sieną, savo telefone gaunate žinutę su Lietuvos ambasados telefonais toje šalyje. Pabandykite tais telefonais prisiskambinti...

Gal Lietuvos valstybei dar trūksta orumo? Todėl ir nemoka operatyviai ginti savo piliečių? Darome tik politinius pareiškimus, o eilinio darbo - elementaraus, juodo, paprasto darbo - ginti savo piliečius, nemokame. Juk mūsų ambasadoriams, konsulams vietoje daug lengviau žmogui padėti, bet jie „chaltūrina“, nedirba savo darbo - ir taškas!