Civilinė sauga: visam miestui - trys specialistai

Šiek tiek nustebino tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė administracijoje nėra civilinės saugos skyriaus. Tačiau atsakingus asmenis už civilinę saugą mieste mes vis dėlto suradome. Pasirodo, jų yra net trys, bet dirba kol kas du. Ir jie yra Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyryje (Daukanto g. 24). Vaizdžiai tariant, jie benamiai.

Ekstremalių įvykių daug

Civilinės saugos specialistai sako, kad tiek žmonės, tiek kai kurie politikai iki šiol nesupranta, kas tai yra ekstremalus įvykis, ekstremali situacija. Vienokia situacija, kai dega šiukšlių konteineris ir visiškai kitokia, kai 100 ha miško. Todėl netinkamai vartojant sąvoką "ekstremalus įvykis" mažų mažiausiai elgiamasi neatsakingai.

Beje, ekstremalių įvykių Klaipėdos mieste per metus įvyksta labai daug - pernai jų buvo net 24. Tačiau didžiąją jų daugumą sudarė rasti sprogmenys - 23, kitas ekstremalus įvykis - gripo epidemija.

Kai mieste buvo skundžiamasi dėl kvapų, buvo sušaukta ekstremalių situacijų komisija. Ji nusprendė, kad tai nebuvo ekstremalus įvykis ir kad skelbti ekstremalios situacijos negalima.

Taigi uostamiestyje daugiausia ekstremalių įvykių sudaro rasti sprogmenys. Dabar populiarėja telefoniniai skambučiai apie sprogmenis pastatuose. Tai, žinoma, nėra ekstremalus įvykis, tačiau tikrinant atliekama ta pati procedūra. Tačiau pastaruoju metu jų mažėja, nes pradėta tokius pokštininkus išaiškinti ir bausti.

Atlyginimus moka Vilnius

Žilvinas Vainora, inžinierius, civilinės saugos vyr. Specialistu dirba jau 5,5 metų. Be jo, dar yra Saulius Paliulis ir Rasutė Zaicevienė, kuri šiuo metu nedirba. Visų jų funkcija - civilinė sauga, t. y. jie nežiūri, ar tvarkingai pastatyti automobiliai, ar išvežamos šiukšlės ir kt. Visiems jiems atlyginimus moka ne Savivaldybė, o Vilniuje esantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Departamentas nustato pagal gyventojų bei pavojingų ir valstybinių objektų skaičių, kiek kokiam miestui reikia specialistų. Klaipėdos miesto teritorijoje pavojingų ir valstybinių objektų yra 22. Pastarieji patys grėsmės nekelia, jie tik reikšmingi valstybei. Tarp tų 22 objektų 5 yra aukštesnio ir du žemesnio pavojingumo lygmens objektai. Ko gero, uostamiestis turi daugiausia pavojingų objektų šalyje. Todėl jam skirti 3 specialistų etatai. Departamentas skiria jiems lėšų metams ir jie iš jų gyvena.

UŽRAŠAS. Paliktas senas užrašas, nes tokio skyriaus čia nebėra, kad žmonės susiorientuotų, jog čia galima rasti civilinės saugos specialistus. Ant jų kabineto durų yra užrašyta "Civilinė sauga". Žmonės kartais nepaskaitę užrašo užsuka baudų už įvarius pažeidimus susimokėti. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Ž. Vainora nemano, kad gerai, jog Klaipėdos savivaldybė neturi tokio atskiro struktūrinio vieneto. 2013 metais uostamiestyje buvęs atskiras Civilinės saugos skyrius Savivaldybėje, pavaldus administracijos direktoriaus pavaduotojui, buvo panaikintas. Du jame dirbę specialistai buvo priskirti prie Miesto ūkio departamento. O prieš porą metų civilinės saugos vyriausieji specialistai buvo pervesti į Viešosios tvarkos skyrių.

Tikrinamų įmonių Klaipėdos mieste yra apie 150. Jos tikrinamos kas 4-5 metus. Pavojingus objektus Vilniaus sudaryta komisija tikrina kiekvienais metais. Šiemet civilinės saugos specialistai planuoja patikrinti Klaipėdoje apie 70 ūkio subjektų. Pasak Ž. Vainoros, visos įmonės, kurios turi būti tikrinamos, jau yra aptikrintos, o šiemet pradedamas antras jų tikrinimo ratas.

Ž. Vainora, turintis inžinerinį išsilavinimą ir 20 metų tarnavęs kariuomenėje, koordinuoja miesto ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą.

Pavojaus nebuvo

Ž. Vainoros teigimu, apie gaisrą "Klasco" teritorijoje esančiame grūdų transporteryje buvo informuoti visi. Kadangi gaisras kilo uosto teritorijoje, bendrovė tuojau pat pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dispečeriams. Jie išsiuntė automatinius pranešimus nustatytam žmonių skaičiui. Vienas iš jų - Ž. Vainora. Jis tuoj paskambino Savivaldybės administracijos direktoriui ir savo vadovybei.

Beje, pagrindinis asmuo įvykus nelaimei Klaipėdoje būtų administracijos direktorius. Jis turi teisę skelbti ekstremalią situaciją, jis vadovauja Ekstremalių situacijų komisijai.

Kadangi Ž. Vainora 4,5 metų yra dirbęs būtent su transporteriais, iš karto įvertino situaciją. "Degė ne trąšų, o grūdų transporteris, o degdami grūdai nuodingų medžiagų neskleidžia. Tai tikrai buvo eilinis gaisras", - sakė Ž. Vainora.

Incidento pavojingumą pirmiausia vertina pati įmonė. Šiuo atveju tai turėjo padaryti "Klasco". Ši bendrovė yra vienas iš kelių pavojingų objektų Klaipėdos mieste. S. Paliulio teigimu, po pusės valandos "Klasco" išsiuntė pranešimą spaudai ir radijui. Specialistai tikina, kad tikrai žmonės buvo informuojami.

"Kiekvienas pavojingas objektas turi savo vidaus avarinį planą. Taigi yra žinoma, ką reikia daryti ekstremalios situacijos atveju, jeigu tai neplinta už to pavojingo objekto teritorijos ribų. Jeigu išplinta, Savivaldybė turi savo išorės avarinius planus. Tai jau mūsų kompetencija", - teigia S. Paliulis.

Pasak Ž. Vainoros, yra nustatytos visų pavojingų objektų galimos pavojaus zonos ir visi jie turi savo informavimo sistemas, t. y. savo sirenas. "Jeigu "Klasco" įvyktų avarija, kelianti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, ji niekieno nieko neklausdama turi įjungti savo sirenas, kurios girdimos galimos taršos zonoje. Žinoma, ji tada turėtų susisiekti ir su manimi, ir su Savivaldybe ir pranešti apie kylančius pavojus. Minėto gaisro atveju pavojaus nebuvo. Jis įvyko nepavojingame objekte. Ne visa "Klasco" teritorija yra pavojingas objektas, pavojingas yra tik Krovos terminalas", - sakė civilinės saugos specialistas.

S. Paliulio teigimu, visi dūmai yra pavojingi, tačiau yra skirtingi pavojaus lygiai. "Jeigu degtų trąšos, tai jau būtų buvę pavojinga, nes tai yra nuodai", - sakė civilinės saugos specialistai.

"Jeigu būtų degusios trąšos, tada įmonė jau būtų įjungusi sirenas, aktyvavusi savo vidaus avarijos planą. Būtų informuotas administracijos direktorius, renkama Ekstremalių situacijų komisija, aktyvuojamas operacijų centras", - pridūrė Ž. Vainora.

Nebuvo prasmės gąsdinti

Į įvykio vietą iš karto nuvyko Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai su paskirtu operacijos vadovu. Jis įvertino situaciją ir priėmė sprendimą, ar reikalinga platesnė informacija, ar ne. Taigi gaisro "Klasco" atveju, pirmiausia situaciją įvertino jos specialistai, paskui tą patį padarė ugniagesiai. "Patikėkite, tikrai nebuvo prasmės gąsdinti žmonių. Klausimas, ar būtų buvę geriau, jeigu būtų buvusi įjungta sirena. Panika nėra geras dalykas, juo labiau kad šiuo atveju tikrai tai nebuvo ekstremalus atvejis.

Kartą žmogus parašė skundą, kad be reikalo naktį buvo įjungta pavojaus sirena. Tąkart per didelį rūką suūkė laivas. Jam pasivaideno, kad kaukia pavojaus sirena. Sirenos gali būti jungiamos tik tikro pavojaus atveju", - pasakojo Ž. Vainora.

Civilinės saugos specialistai pasakojo ir kuriozų. Yra numatytos potvynių zonos senamiestyje ir palei Danės upę. Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau potvynių zonoje vis dygsta individualūs namai.

Buvo numatytos mokslininkų rekomenduotos priemonės apsisaugoti nuo potvynių. Pavyzdžiui, prieš trejus metus senamiestyje siūlyta pastatyti dviejų metrų aukščio betoninę sieną tarp tiltų. Ji buvo pavadinta Berlyno siena. Mažajame kaimelyje planuota pastatyti pylimą ant dviračių tako.

Sirenos ir pranešimai

Specialistai negali lengvai siųsti perspėjančių žinučių. Joms yra nustatyta tvarka. Jos gali būti siunčiamos, kai prognozuojamas stiprus vėjas. Klaipėdiečiai yra pripratę prie stiprių vėjų, tad jeigu vėjo greitis gūsiuose siekia tik 23 m/s, paprastai pranešimai jiems nesiunčiami.

Ž. Vainora yra atsakingas už informavimą - už sirenas ir trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus. Jis yra tas žmogus, kuris du kartus per metus įjungia sirenas ir rašo pranešimų tekstus.

Pranešimai rengiami lietuvių, rusų, anglų kalbomis. Tekstas siunčiamas į Vilnių derinti. Tai trunka 15 minučių. Problema ta, kad pranešimą galima išsiųsti tik iš darbinio Ž. Vainoros kompiuterio. Specialistas turi asmeninį slaptažodį, leidžiantį prisijungti prie tos sistemos. Deja, nelaimės dažniausiai įvyksta ne darbo metu. Pokalbininkui yra tekę pranešimą siųsti ir iš namų Kretingoje, bet tam buvo reikalinga Vilniaus pagalba. Ši problema iki galo dar nėra išspręsta.

Sirenoms įjungti taip pat yra nustatyta speciali tvarka. Savivaldybė savo sirenas gali įjungti tik administracijos direktoriaus įsakymu.

Jeigu įjungiama naujo tipo sirena, ji pati pasako, ką žmonės turi daryti, iš karto paleidžiamas ir garsinis pranešimas.

Jeigu įjungiamos seno tipo sirenos, jos neprašinėja, tada reikia patiems įsijungti radiją ar televizorių ir klausytis informacijos.

Pasak Ž. Vainoros, Klaipėda turi kur kas daugiau sirenų nei Vilnius. Uostamiestyje sirenomis yra padengta daugiau kaip 90 proc. teritorijos. Sostinėje prieš kelerius metus buvo tik 3 sirenos.

Informacijos apie civilinę saugą klaipėdiečiai gali rasti Savivaldybės interneto svetainėje paspaudę nuorodą "Gyventojams" ir tarp papildomų funkcijų radę "Civilinė sauga". Ten galima rasti ir visus planus. Nėra tik informacijos apie privačių įmonių inventorių, bet specialistams ji prieinama.

Galima rasti ir informacijos apie maisto krepšelį, kurį turi turėti pats žmogus. Įvykus didelei nelaimei pirmą dieną žmonių pamaitinti nepavyktų.

Slėptuvių nebėra

Civilinės saugos specialistų teigimu, tokių slėptuvių po žeme kaip sovietmečiu Klaipėdos mieste nebėra. Užtat yra 32 kolektyvinės saugos statiniai. Daugiausia tai mokyklos. Jos pažymėtos specialiu ženklu - trikampiu. Pavyzdžiui, jeigu AB "Klaipėdos nafta" kokioje nors talpoje kiltų gaisras, kuris truktų 1-3 paras, žmonėms, gyvenantiems jos zonoje, būtų pavojinga, jie būtų evakuoti ir apgyvendinti kolektyvinės saugos statinyje.

Pasak Ž. Vainoros, slėptuvė mieste turėtų būti viena ir skirta ne gyventojams, o ekstremalių operacijų centrui. Tačiau Klaipėdoje nėra ir jos. Pasak pokalbininkų, apskaičiuota, kad uostamiestyje nėra tokio pavojaus, kad reikėtų lįsti po žeme. Pagrindinė darbo vieta yra numatyta Liepų g. 11 ir dar yra atsarginė pietinėje miesto dalyje.