ŽIV prevencija turi rūpėti ne tik medikams

Konferencijoje buvo skaitomi pranešimai apie ŽIV bei AIDS prevencijos valstybės politikos strategiją, prevenciją Klaipėdoje. Juos skaitė Klaipėdos miesto savivaldybės, Visuomenės sveikatos centro bei Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovai, gydytojai.

Šie akcentavo, kad Lietuvoje itin daug ŽIV atvejų buvo nustatyta 2002-aisiais metais - net 397. Pastaruosius ketverius metus šis skaičius siekia apie 160.

Miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė informavo, kad nuo 1988 m. iki 2012 m. Klaipėdos mieste buvo užregistruoti 483 ŽIV atvejai.

Pasak jos, net 343 asmenys (71,1 proc.) ŽIV užsikrėtė vartodami intraveninius narkotikus, 84 (17,4 proc.) - heteroseksualinių lytinių santykių metu, 6 (1,2 proc.) - homoseksualinių santykių metu, 1 (0,2 proc.) - prenataliniu laikotarpiu. Pastebėta, kad net 49 asmenų (10,1 proc.) užsikrėtimo ŽIV būdas nežinomas.

Konferencijoje pristatytas ir kitoks požiūris - asociacijos "Pozityvus gyvenimas" pirmininkas Jurgis Andriuška pasakojo apie asmenų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti minėtų ligų, stigmatizavimo problemą.

Taip pat jis teigė, kad vienas didžiausių asociacijos tikslų - ne tik informuoti visuomenę apie ŽIV, bet ir siekti, jog profilaktinės priemonės bei infekuotiems asmenims teikiamos paslaugos būtų kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Svarbiausia išsakyta mintis - ŽIV ir AIDS prevencija turėtų rūpintis ne tik sveikatos priežiūros srities darbuotojai, tačiau ir visuomenė bei valdžios organai - tiek savivaldos, tiek ir valstybės. Teigiama, kad tik skiriant pakankamai dėmesio šiai problemai ir stengiantis kovoti su jos priežastimis, būtų įmanoma ją sustabdyti.

Konferencijos rezultatas - rengiama rezoliucija, kuria Vyriausybė, įvairios atsakingos institucijos ir politikai raginami užtikrinti pakankamą ir nenutrūkstantį narkotikų žalos mažinimo ir ŽIV profilaktikos programų finansavimą iš valstybės biudžeto per vietos savivaldą.