Žiūrėk, kokį saldumyną kremti

Neprivalo nurodyti kiekio

Europos mokslininkai jau seniai trimituoja, kad maisto pramonėje naudojami hidrinti (chemiškai pakitę augaliniai riebalai, susidarę jų kietinimo metu) riebalai net 5 kartus labiau kenkia žmogaus sveikatai nei sotieji riebalai. Tačiau kol kas visoje Europoje, kartu ir mūsų šalyje, išskyrus Daniją, hidrintų riebalų kiekis maisto produktuose teisės aktais nereglamentuojamas.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės valstybinės maisto produktų inspektorės Vidos Jarošienės, Europos Tarybos vienas reglamentų „Dėl informacijos apie maisto tiekimą vartotojams“ numato maisto produktų ženklinimo etiketėje, jeigu gamintojas produkto gamyboje naudojo hidrintus riebalus, aiškiais žodžiais įvardyti „visiškai hidrinti“ arba „iš dalies hidrinti“. „Apie hidrintus riebalus tai vienintelė informacija, kurią gamintojas privalo nurodyti. Kiekio neprivalo nurodyti, nes tai nereglamentuojama“, - sakė V.Jarošienė.

Dėl tokios padėties sunerimo mūsų VMVT, todėl jau rengia nacionalinį teisės aktą su tam tikromis riebalų naudojimo maisto pramonėje normomis, kad žmones pasiektų sveikesni saldumynai, nes būtent jiems gaminti daugiausia naudojami hidrinti riebalai.

Lietuvoje yra 600 įmonių, kurios užsiima duonos ir pyrago, miltinės ir kreminės konditerijos gaminių, šokolado, kitų saldumynų gamyba. Receptūrų kūrimas, tvirtinimas, technologijų aprašymas yra pačių įmonių reikalas, nes būtent jos atsakingos už produktų saugą ir kokybę. Tačiau ne paslaptis, kad gamintojai hidrintus riebalus plačiai naudoja, nes jie ir gerokai pigesni, ir lėčiau genda. Nenuostabu, kad šie riebalai tokie populiarūs.

Tyrimo rezultatai pribloškė

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas neseniai atliko mokslinį rizikos vertinimą dėl transizomerų (mutavusios riebalinių rūgščių molekulės) kiekio maiste. Buvo atrinktos 24 rizikingiausių maisto produktų grupės (saldainiai, sūreliai, sausainiai, bandelės ir kt. kepiniai), ištirtuose maisto produktuose riebalų rūgščių transizomerų kiekis nustatytas nuo 0,1 iki 43 g perskaičiavus 100 g riebalų kiekio produkte.

V.Jarošienė atkreipė dėmesį, kad minėto instituto specialistai vertindami rėmėsi Danijos mokslininkų patvirtinta metodika, kurios pagrindu Danijoje draudžiama į rinką tiekti maisto produktus, kuriuose riebalų rūgščių transizomerų yra daugiau kaip 2 g 100 g produkto riebalų kiekio. Tyrimų Lietuvoje rezultatai pribloškė - paaiškėjo, kad rizikingi gyventojų sveikatai produktai Lietuvoje sudaro apie 67 proc., o kai kuriuose nesveikų riebalų kiekiai daugiau kaip 20 kartų viršija Danijoje patvirtintą normą.

„Pavyzdžiui, ištyrus 11 lietuviškų saldainių mėginių kai kuriuose jų buvo nustatyta 20,8 g 100 g transizomerinių riebalų rūgščių, o importuotuose iš trečiosios šalies Ukrainos saldainiuose - net 42 g 100 g šių transizomerų“, - faktus atskleidė specialistė.

Iš vaikų maitinimui skirtų produktų buvo atrinkti 13 įvairių konditerinių gaminių ir glaistytų varškės sūrelių gaminių, iš jų tik pusėje mėginių transizomerų kiekis neviršijo Danijos reglamentuotos normos.

Iš 8 pavadinimų konditerijos gaminių sausainių, bandelių, vaflių, tik 3 gaminiai atitiko Danijoje reglamentuojamas normas.

Saldumynų mėgėjams, norintiems smaližiauti sveikiau, yra ir gera žinia: Europos Sąjungos teisės aktai į šokolado gaminius leidžia pridėti tik 5 proc. kitų augalinės kilmės riebalų, visa kita - kakavos sviestas. Tačiau faktai rodo, kad šokolado lietuviai suvalgo perpus mažiau nei, pavyzdžiui, švedai.

Maisto dažikliai, galintys neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį

E 104 Chinolino geltonasis

E 122 Karmoisinas

E 110 Oranžinis geltonasis

E 129 Alura raudonasis

E 102 Tartrazinas

E 124 Raudonasis ponso

VMVT duomenys