Trečdaliui pasaulio gyventojų trūksta vitamino D

Vokietijos ir Šveicarijos mokslininkai išanalizavo 195 anksčiau atliktų tyrimų duomenis, kurie apėmė daugiau kaip 168 tūkstančius žmonių 44-iose pasaulio valstybėse.

Mokslininkai atsižvelgė į vienui vieną rodiklį – ar yra bent 50 nanomolių 25-hidroksivitamino D (25(OH)D) litre tiriamųjų kraujo. Jei 25(OH)D kiekiai mažesni, laikoma, kad žmogui trūksta vitamino D.

Pagrindinė išvada buvo ta, kad vitamino D trūko 37,3 proc. tiriamųjų. Taip pat nustatyta, kad vitamino D daugiau turėjo Šiaurės Amerikos nei Europos ar Artimųjų Rytų gyventojai.

Pasak mokslininkų, didelė tyrimų įvairovė leidžia daryti išvadas apskritai dėl vitamino D kiekių visos populiacijos mastu. Atskirai pastebėta, kad Azijos – Ramiojo vandenyno šalių regione ir Artimuosiuose Rytuose pastebėta skirtumų skirtingose gyventojų amžiaus grupėse.

Tyrimo ataskaitą paskelbė Kembridžo universiteto leidinys „British Journal of Nutrition“, praneša sciencedaily.com.

Tarptautinio osteoporozės fondo (TOF) vadovė Judy Stenmark pažymi, kad pasaulyje daugėja senų žmonių, o klubo sąnario lūžių dėl osteoporozės nuo 1990 metų padaugėjo beveik keturis kartus.

„Visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnai turi atsižvelgti į vitamino D nepakankamumo įtaką lūžių rizikai ir apskritai senstančios visuomenės, taip pat vaikų ir paauglių sveikatai. TOF ragina tęsti tyrimus ir visuomenės sveikatinimo priemones, kurie leistų padidinti vitamino D kiekius tose didelės rizikos gyventojų grupėse“, sako ji.

Tuo tarpu Vidurio Europos ekspertų kolegija parengė naujas vitamino D vartojimo šioje Europos dalyje rekomendacijas. Daugiau nei 30-ties tyrinėtojų kolegijai vadovauja dr. Pawel Pludowski iš Varšuvoje veikiančio itin modernaus Memorialinio vaikų sveikatos instituto.

Mokslininkai pažymi, kad jas parengti paskatino turimi duomenys apie nepakankamus vitamino D kiekius Vidurio Europos gyventojų organizmuose. Vitamino D nepakankamumo profilaktika turi tapti gydytojų, medicinos profesionalų ir sveikatos politikos formuotojų prioritetu, teigia rekomendacijų autoriai.

Kolegija siūlo tokias vitamino D paros norams: kūdikiams iki pusės metų amžiaus – 10 mikrogramų (µg), kūdikiams nuo pusės metų iki metų – 10-15 µg, vaikams ir paaugliams – 15-25 µg, suaugusiems – 20-50 µg, nėščiosioms – 37,5-50 µg.

Taip pat pateikiamos rekomenduojamos paros normos didesnės rizikos grupėms: neišnešiotiems kūdikiams – 10-20 µg, nutukusiems vaikams – 30-50 µg, nutukusiems suaugusiems – 40-100 µg, dirbantiems naktį – 25-50 µg.

Kolegijos rekomendacijos paskelbtos žurnale „Endokrynologia Polska“.

Kol kas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama vitamino D paros norma yra 5 mikrogramai, o Jungtinėse Amerikos Valstijose - nuo 5 iki 15 mikrogamų priklausomai nuo amžiaus grupės ir kitų faktorių.

Tačiau vis daugėja duomenų, kad vitamino D turi būti vartojama daugiau, kai kurie mokslininkai mano, kad nuo 25 iki 50 mikrogramų per dieną.

Vitamino D nepakankamumas siejamas su osteoporoze ir dažnais kaulų lūžiais, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžiu bei autoimuniniais susirgimais. Apskritai, vitaminas D reikalingas normaliai raumenų funkcijai.

Žmogaus oda vitaminą D sintetina tiesioginiuose saulės spinduliuose, tačiau vyresniojo amžiaus žmonės, ypač gyvenantys toliau nuo pusiaujo, retai gauna pakankamai saulės ir turi vartoti papildus. Vitamino D turi riebiosios šaltųjų vandenų žuvys kaip lašišos, skumbrės ir silkės, taip pat žuvų taukai ir kiaušinio trynys.