Rūkantieji susimąsto per vėlai

- Įprasta manyti, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį, tačiau ar rūkymas - tik vėžio ligos?

- Daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, daug pacientų serga išemine širdies liga, rūkymas neabejotinas rizikos veiksnys, įrodyta, kad rūkantieji dažniau patiria širdies atakas, infarktus, staigias mirtis ir t.t. Plaučių vėžys sąlygiškai yra retesnė liga, tačiau lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (kurios vidutinis europinis sergamumas yra 5 proc.) daugiau kaip 90 proc. atvejų sukelta būtent rūkymo.

Rūkymas sutrikdo ne tik kvėpavimo ir širdies veiklą, bet ir sukelia virškinimo sistemos sutrikimų, yra duomenų apie seksualinės funkcijos pažeidimus, ypač vyrų. Manau, jauniems žmonėms šis faktas irgi turėtų būti aktualus.

Kai jaunas žmogus pradeda rūkyti, kažkodėl mano, kad vėžys - ne jam, obstrukcinė plaučių liga - ne jam, bet kažkam kitam. Kai žmogus jau patenka į kliniką ar ateina konsultuotis, liga paprastai būna toli pažengusi. Neretas pacientas pats sutinka su tuo, kad ligą galėjo lemti ar lėmė rūkymas, tačiau, kalbėkime atvirai, tam žmogui didžioji dalis sveikatos resursų jau prarasta. Todėl labai svarbu, kad būtų sąmoningi dar nesugadinę sveikatos žmonės - tačiau su pastaraisiais labai sunku, nes jie neturi argumento. Susivokti turi pats žmogus.

- Ar pasyvus rūkymas žalingas?

- Yra neabejotini duomenys, įrodantys, kad pasyvus rūkymas provokuoja ligas, pavyzdžiui, astmą. Yra klinikinių faktų, kai nerūkantis partneris, dažniausiai moteris, suserga plaučių vėžiu, nes vyras intensyviai rūkė ir pats susirgo plaučių vėžiu.

- Ar yra mažiau ir labiau kenksmingos cigaretės?

- Dauguma cigarečių gaminamos iš tabako atliekų, ką jau kalbėti apie nikotino poveikį, tai nėra nekalta medžiaga, tai aktyvi farmakologinė medžiaga. Nėra ką kalbėti apie tabako kokybę, nes jei kalbėsime, kokias cigaretes rinktis, tai jau savaime reikštų toleranciją.

- Rūkaliai dažnai pasitelkia argumentą, kad, pavyzdžiui, mano senelis visą gyvenimą rūkė ir jokių ligų, o kaimynas - sveikuolis sportininkas, tačiau serga plaučių vėžiu.

- Dalykas, kurio mes negalime neigti, yra genetika. Yra genetiškai atsparesnių, yra genetiškai imlesnių žmonių. Tačiau tam, kuris kalba apie senelį, reikėtų žinoti, kad jis nėra senelio kopija, jis turi kitą genų rinkinį. Todėl tokiu pavyzdžiu nereikėtų guostis. Juk žmogus, kurio senelis ilgai gyvena, nelenda po mašina uostyti išmetamojo vamzdžio dujų. Tokių minčių jam neateina.

- Prieš 5 metus Kauno klinikos pradėjo taikyti genetinius plaučių vėžio tyrimus, ko pasiekta?

- Plaučių vėžio genetiniai tyrimai skirti tam, kad ieškotume kuo daugiau ir kuo tikslesnių genetinių žymenų, šie leistų kuo anksčiau ligą diagnozuoti. Bet kol kas yra problema dėl plaučių vėžio žymenų diagnostikos; kas kita vertinant kitas vėžio rūšis, kur kai kurie žymenys gana informatyvūs (pavyzdžiui, kiaušidžių, krūties, prostatos vėžio). Nepaisant pasaulinių tyrimų, kol kas genetinių žymenų, kurie leistų anksti diagnozuoti plaučių vėžį, deja, neturime. Žymenys turi praktinę reikšmę tuo atžvilgiu, jei tam tikrų receptorių nustatymas leidžia parinkti sergant plaučių vėžiu specialų gydymą, kuris veikia per tuos receptorius.