Mirtis ligoninėje: kaip išsiaiškinti tiesą?

Pagal įstatymus kiekvienas pacientas ar jo artimasis, nepatenkintas suteiktų medicinos paslaugų kokybe, turi teisę skųstis ir reikalauti žalos atlyginimo. Nors tokios bylos paprastai tęsiasi ilgai, jų kasmet daugėja - pacientai, manantys, kad žalą sveikatai patyrė dėl medikų kaltės, įsidrąsina ir vis dažniau kreipiasi į teismus prašydami priteisti įvairių dydžių kompensacijas.

Klaipėdietė Jurgita A. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi. - Autor. past.) dar iki šiol negali atsitokėti po staigios savo tėvo Broniaus R. (vardas ir pavardė žinomi. - Autor. past.) mirties ligoninėje.

"Net priešui nelinkėčiau to, ką mums teko išgyventi", - sako moteris.

Anot jos, šiemet 80-metį turėjęs švęsti tėtis buvo gyvybingas, sunkiomis ligomis nesirgo, o staiga sunegalavęs ir atvežtas į ligoninę numirė po dviejų ten praleistų parų.

Jurgita A. įsitikinusi, kad jos tėvas mirė dėl to, jog negavo reikiamos medicininės pagalbos.

Nugydė iki ...mirties?

Klaipėdos rajone gyvenęs Bronius R. vieną rugsėjo dieną pasijuto blogai: artimiesiems jis ėmė skųstis krūtinės skausmais, duso, jam pasidarė labai silpna.

Nieko nelaukdami namiškiai iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Atvykę medikai nustatė diagnozę - ūmią bronchopneumoniją - ir išgabeno ligonį į vieną iš uostamiesčio ligoninių. Pagal simptomus Bronius R. buvo paguldytas į Pulmonologijos skyrių.

"Labai nenustebome dėl diagnozės, nes tėvukas dažnai sirgdavo plaučių ligomis, jam kažkada buvo plyšęs plautis. Galvojome, vėl kaip visada pagydys plaučius ir parsivešime namo. Spėliojome - turbūt jam eilinis plaučių uždegimas, kuriuo jis susirgdavo maždaug kartą per metus. Tačiau viskas pakrypo kitaip", - prisiminė Jurgita A.

Paguldytas į palatą garbaus amžiaus vyriškis pradėjo skųstis, jog jį pykina, pučia pilvą, jis ėmė viduriuoti, vemti. Gydytojams prasitarė lyg valgęs grybų ar slyvų. Tačiau medikai apsinuodijimo nenustatė, diagnozavo funkcinį žarnyno sutrikimą, įtarė dalinį žarnų nepraeinamumą.

"Tėvui be perstojo ėmė statyti lašines, jų jis gavo net 11! Žmogus vis skundėsi, kad jam blogai, kad pučia ir skauda pilvą. Net vėmė krauju! Tačiau gydytojai jį tik stebėjo, paskyrė kraujo tyrimus, vaistų. Manome, jog tėvo gyvybė buvo chirurgų rankose. Prašėme tėvą perkelti į kitą, gal net Reanimacijos skyrių, niekas mūsų neklausė", - piktinosi Jurgita A.

Antrosios dienos ligoninėje vakarą Broniaus R. sveikata šiek tiek pagerėjo. Tai matosi iš gydymo stacionare istorijos įrašų.

Budinčiam chirurgui jis niekuo nesiskundė - nei skausmais, nei pilvo pūtimu. Kraujospūdis buvo normalus, širdies tonai ritmiški.

Staiga po kelių valandų, jau naktį, Broniui R. pasidarė labai blogai, jis nustojo kvėpavęs. Atbėgęs reanimatologas gaivino jį apie pusę valandos, tačiau žmogus mirė.

Savo kaltės neįžvelgia

"Tėvas į ligoninę pateko dėl bronchopneumonijos, plaučių veiklos sutrikimo, o numirė, kaip parodė autopsija, dėl inkstų funkcijos nepakankamumo bei uremijos. Žodžiu, neveikiant inkstams, mirtinai apsinuodijo medžiagų apykaitos produktais. Esą visi jo organai buvo pakenkti. Kaip tai suprasti? Mes įsitikinome, kad senų žmonių ligoninėse negydo taip, kaip reikia. Tiesiog piktybiškai negydo", - pabrėžė tėvo netekusi Jurgita A.

Tačiau dėl staigios Broniaus R. mirties medikai savo kaltės neįžvelgia.

"Vėmimas krauju medicinos personalo neaprašytas ir autopsijos metu kraujavimo iš virškinamojo trakto požymių nenustatyta. Pacientas buvo aktyviai stebimas budinčių gydytojų, atliekami kontroliniai tyrimai ir per nepilnas 2 paras net 3 kartus konsultuotas gydytojo chirurgo. Kartotinių chirurgo konsultacijų metu ir po atliktų chirurgo paskirtų tyrimų ūmios chirurginės patologijos nenustatyta, chirurginis gydymas nebuvo indikuotinas, į kitą skyrių paciento perkelti nereikėjo. Pacientui buvo suteikta tinkama ir profesionali medicininė pagalba. Autopsijos metu nustatytas daugelio organų pakenkimas, todėl, deja, teiktos medicinos pagalbos priemonės nebuvo efektyvios", - sakoma ligoninės oficialiame atsakyme.

Jaučiasi prastai

Pavardės nepanoręs atskleisti klaipėdietis gydytojas chirurgas, komentuodamas šią situaciją, linkęs ginti savo kolegas. Jis savo profesiją pagal patiriamą įtampą ir riziką palygino su alpinizmu.

"Manau, žmonės tikrai neįsivaizduoja, kokį emocinį krūvį kasdien gauna gydytojai tiek iš pačių pacientų, tiek iš jų artimųjų. Ypač tie, kurie apkaltinami neva nugydę žmogų. Tokie kaltinimai be įrodymų labai morališkai sekina gydytoją, jis jaučiasi itin prastai. Juk net su naujausių medicinos pasiekimų pagalba mes negalime išgydyti visų ligų. Nė vienas gydytojas, kad ir koks blogas specialistas jis būtų, niekada nepadarys klaidos tyčia, siekdamas pakenkti savo pacientui. Deja, kaip ir kiekviename darbe, tų klaidų pasitaiko dėl nuovargio, skubėjimo ar žinių stokos. Juk mes esame tokie pat žmonės kaip ir kiti", - kolegas medikus gynė gydytojas.

Būtina įstatymo korekcija

Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos filialo pirmininkas Antanas Janušonis žino nemažai atvejų, kai medikai tampomi po teismus be kaltės, siekiant finansinės naudos.

"Mediko profesija yra išties ne rožėmis klotas kelias. Tokių bylų, kuriose pacientai su medikais bylinėjasi metų metais, yra ir Klaipėdoje. Kai esi kaltas be kaltės, tie teismų maratonai nelabai teigiamai veikia ir žmogaus sveikatą", - sakė A. Janušonis.

Kita vertus, anot A. Janušonio, nėra ko slėpti - medikų darbe pasitaiko nekompetencijos, klaidų ir abejingumo pacientams.

"Daug lengviau būtų gydytojams, ir kartu pacientams, jei pagaliau būtų įteisintas žalos be kaltės pacientų sveikatai kompensavimas. Pacientui būtų atlyginama pinigais, o įstaigos viduje toliau aiškinamasi, kas ir dėl ko kaltas.

TYRIMAS.Gavę paciento skundą, gydytojai ekspertai nagrinėja ne tik konkrečiai atliktos operacijos ar gydymo atvejį, bet surenka visą informaciją apie pacientą, pradedant jo šeimos gydytojo suteikta informacija ir baigiant visa ligos istorija. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Tačiau ši pataisa jau 6-7 metai vis kažkur užstringa, vis nepatvirtinama.

"Priėmus tokią pataisą, medikai lengviau atsikvėptų: būtų lengviau bendrauti su pacientais, nebeliktų noro dangstyti klaidų, nebebūtų kaskart grasinama teismais", - sakė A. Janušonis.

Anot jo, dabartinės sąlygos, kuriomis dirba medikai, yra netinkamos, jos privalo būti kitokios. O bet kokios gydytojo klaidos nepagrįstas išpūtimas ar kaltinimai žeidžia ne tik gydytojų bendruomenę, bet daro žalą ir visuomenei.

Skundų daugėja

"Jeigu žmogus nepatenkintas gautu sveikatos priežiūros įstaigos atsakymu ir toliau jam atrodo, kad jis patyrė žalą, buvo sugadinta sveikata ar dėl aplaidaus gydymo ligoninėje mirė artimas žmogus, kiekvienas gali kreiptis į mūsų komisiją. Komisijos specialistai nesivadovauja jokiomis emocijomis, svarbiausia - objektyvumas", - "Vakarų ekspresui" sakė Juozas Vytautas Šveikauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisijos pirmininkas.

Ši komisija paciento skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per du mėnesius, nes skundą nagrinėja pasitelkusi visas sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančias insitucijas: Valstybinę medicininio audito inspekciją, Valstybinę ir teritorines ligonių kasas, Lietuvos medicinos etikos komitetą, ekspertus ir kt.

Svarbu tai, kad ši komisija yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, kurios išvados ir sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms yra privalomi.

J. V. Šveikauskas pažymi, kad pacientų, siekiančių įrodyti medikų aplaidumą, pastaruoju metu daugėja.

Pavyzdžiui, 2011 metais komisija išnagrinėjo 95 skundus, 2012 metais - 70, o šiemet per 9 mėnesius - jau 70 ir dar 30 pareiškimų nagrinėjama.

"Tiesa, iš Klaipėdos regiono šiemet skundų sulaukėme nedaug - gal yra tik 4-5. Dažniausiai pacientai skundžia šiuos gydytojo veiksmus: nurodo, kad atmestinai tyrė sveikatą, nustatė netikslią diagnozę, aplaidžiai gydė, netinkamai atliko operaciją ar kitą procedūrą. Šiemet nemažai nusiskundimų gavome dėl gydytojų kardiologų, ortopedų - traumatologų, greitosios medicinos pagalbos medikų darbo", - sakė J. V. Šveikauskas.

Nagrinėja visą ligos istoriją

J.V. Šveikausko teigimu, į paciento skundą dėl galimai padarytos žalos itin gilinamasi.

"Mes nagrinėjame ne tik konkrečiai atliktos operacijos ar gydymo atvejį, bet surenkame visą informaciją apie pacientą, pradedant jo šeimos gydytojo suteikta informacija ir baigiant visa ligos istorija.

BE KALTĖS. Medikai teigia, jog dažnai po teismus yra tampomi be kaltės, nes medicina nėra visagalė. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Tai daug laiko atimantis darbas, todėl kartais neužtenka ir tų dviejų mėnesių skundui nagrinėti. Tačiau tai padeda komisijai būti kuo objektyvesnei.

Dokumentus nagrinėja aukštos kvalifikacijos ekspertai. Taip pat dažnai pats nukentėjęs žmogus, kuris gydymosi metu patyrė rimtų sveikatos komplikacijų, kviečiamas specialistų apžiūrai", - pasakojo J. V. Šveikauskas.

Jis pataria žmonėms, kurie kreipiasi į komisiją, stengtis kuo tvarkingiau užpildyti dokumentus.

"Dažniau skundus rašo vyresnio amžiaus žmonės. Būna taip, kad pamiršta parašyti net dėl ko skundžiasi. Neužtenka užrašyti, kad man tas gydytojas nepatiko ar blogai kažką padarė, reikia viską smulkiai išdėstyti. Kai skundas pateikiamas be kontaktinių duomenų, neaiškiai pasirašytas, turime teisę jo ir nenagrinėti", - pabrėžė komisijos pirmininkas.

Anot J. V. Šveikausko, žalos atlyginimas pacientui išmokamas, jeigu komisija nusprendžia, kad žmogaus sveikata pablogėjo dėl mediko kaltės. Tuo tarpu kai skundas atmetamas kaip nepagrįstas, pacientas savo tiesą gali bandyti įrodyti teisme, į kurį būtina kreiptis ne vėliau kaip per mėnesį nuo komisijos sprendimo dienos.

Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, teigiama, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį.
Sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė yra ir tada, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčiniai veiksmai arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.