Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologinės reabilitacijos klinikos vadovo doc. Raimondo Kubiliaus teigimu, 2010 m. „Eurostat“ atlikta analizė rodė, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis 27 ES šalimis, mirštamumas nuo širdies kraujagyslių ligų buvo du kartus didesnis.
Praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbti Europos kardiologų draugijos apibendrinti naujausi statistiniai duomenys. Jie parodė, kad 45 proc. mirčių Europoje yra nulemtos širdies ir kraujagyslių patologijos, 20 proc. ES piliečių miršta nuo išeminės širdies ligos.
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra 56 proc. mirčių priežastis. Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė šiuo metu yra 68,4 metų, t.y. mažiausia iš 28 ES šalių. Moterų situacija šiek tiek geresnė: vidutinė gyvenimo trukmė - 74,4 metų ir esame priešpaskutiniai, lenkiame Bulgariją. Per 10 metų vyrų vidutinė gyvenimo trukmė tapo vos 2,1 metų ilgesnė - prieaugis mažiausias ES, moterų - panašus kaip kitose ES šalyse.
Pasak kardiologės prof. Aušros Kavoliūnienės, kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas būtina atkreipti dėmesį į vidutinio amžiaus žmones, kurie yra tarsi sveiki ir visiškai negalvoja, kad gali susirgti. Tačiau dėl gausybės rizikos veiksnių, kurie lyg ir nereikšmingi vidutiniame amžiuje, jie priklauso didelės rizikos grupei susirgti širdies ir kraujagyslių liga.
„Jei kvalifikuota pagalba ištikus ūminiam infarktui suteikiama laiku, žmogus turi daug galimybių išgyventi. Tačiau problema ta, kad nemaža dalis pacientų nesikreipia laiku, neieško medicininės pagalbos, o metams bėgant širdies funkcija silpsta“, - teigia A.Kavoliūnienė.
Prieš trejus metus Lietuvoje įdiegtas miokardo infarkto klasteris. Pasak I Kardiologijos skyriaus vadovės doc. Olivijos Gustienės, klasteris - tai tvarka ir metodika, kaip ir kur pacientas, kuris suserga miokardo infarktu, turi būti gydomas. Tai labai svarbu, nes mirštamumas nuo ūminio miokardo infarkto labai skiriasi, jei pacientas yra gydomas universitetinėje ligoninėje (5-6 proc.) ir jei jis gydomas rajono ligoninėje (20-30 proc.). Skaičiuojama, kad pastaruoju metu Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga apie 7 tūkst. žmonių, kasdien juo suserga apie 20 žmonių ir 3 iš jų miršta.
Deja, ligų prevencijos programose, padedančiose užbėgti rimtoms problemoms už akių, senjorų dalyvauja tik 2,1 proc. Tuo metu manoma, kad kas dešimtam vyresniam nei 65 metai asmeniui širdies funkcija jau yra sutrikusi.
„Už savo sveikatą visų pirma esame atsakingi patys, ir niekas geriau mumis nepasirūpins, - sako Kardiologinės diagnostikos skyriaus vadovė Diana Žaledonytė-Pikštienė. - Lietuvoje 80-90 proc. vyresnio amžiaus žmonių turi arterinę hipertenziją savo genetiniame fonde. Neseniai atlikę tyrimą pastebėjome, kad per 5 metus ypač padidėjo moterų rūkymas, sergamumas cukriniu diabetu, vis daugiau žmonių yra nutukę. Tad patys turime atsakyti į klausimą, ką darome ne taip, kad išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, kuriuos patys galime koreguoti, daugėja.“
Anot medikės, šiais laikais yra įvairių galimybių tirti žmogaus širdį. Svarbiausia, kad tie žmonės, kuriems reikalinga pagalba, patektų pas kardiologus, ir patektų pas juos laiku.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą