Kodėl vieni ligoniai yra gydomi, o kiti lieka be vaistų

Inkstų vėžiu vos keturiolikos susirgusi kėdainiškė Samanta Purvineckaitė, priešingai nei prognozuota, ne tik nepasidavė ligai, bet ir sėkmingai baigė mokyklą, studijuoja universitete ir kuria ateities planus. Tik valdininkams ji turi nuolatos įrodinėti, kad vaistai, kuriais gydosi, jai padeda. Mergina - viena iš nedaugelio sergančiųjų inkstų vėžiu, gaunanti jai veiksmingiausią gydymą. Daugeliui toks gydymas iš viso neprieinamas.

„Pastaruoju metu sunkiomis ligomis vis dažniau serga jauni darbingi žmonės, - sako Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ vadovė Ugnė Šakūnienė. - Mokslas randa būdų kovoti su tokiomis ligomis. Tačiau Lietuvoje dėl įstatymų netobulumo, lėšų trūkumo ne visi turi vienodas galimybes gauti gydymą.“

Inkstų vėžys - sunkiai gydoma piktybinė liga. Tačiau netgi tuomet, kai nustatomas išplitęs vėžys, įmanoma gyventi visavertį gyvenimą - padeda modernūs vaistai. Daugeliui ligonių po gydymo pirmos eilės vaistais liga pasitraukia. Tačiau yra žmonių, kuriems ilgainiui liga atsinaujina. Jiems gali padėti antrosios eilės gydymas.

„Nuo praėjusių metų vieni antros eilės vaistai buvo įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Tačiau jie skiriami tik tiems, kurie anksčiau buvo gydyti vienu vaistu, ir neskiriami tiems, kurie buvo gydyti kitu“, - sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius Feliksas Jankevičius.

Lietuvos urologų draugijos pirmininkas prof. Mindaugas Jievaltas teigia, kad dabar Lietuvoje galioja netinkama vaistų skyrimo tvarka - kai kuriuos ligonius siūloma gydyti morališkai pasenusiais vaistais, nors kitiems skiriamas modernus gydymas. Be to, sukuriamos nelygios konkurencinės sąlygos iš kelių panašių vaistų vieną kompensuojant, o kito - ne.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“