Klaipėdos universitetinėje ligoninėje - pažangi slaugos praktika

Patirtis - praktikantams

Pasak KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojos slaugai Jurgitos Vaitiekienės, ligoninėje dirba per 700 slaugytojų, čia slaugos specialybės praktiką atlieka studentai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių.

2014 metais slaugos specialybės praktiką KUL atliko per 300 studentų, atvykusių iš Klaipėdos, Utenos, Kauno, Šiaulių, Vilniaus kolegijų, Klaipėdos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Pagal tarptautinę studentų mainų programą "Erasmus" praktiką ligoninėje atliko būsimieji slaugos specialistai iš Lenkijos, Ispanijos, Portugalijos, Turkijos.

"Ligoninėje sukurta puiki profesinio mokymo bazė slaugos specialybės studentams, kurie gali gilinti žinias įvairiose srityse: palaikomojo gydymo ir slaugos, sudėtingos neurochirurgijos slaugos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos, akušerinės slaugos ir priežiūros ir kitose srityse. Ligoninėje sudarytos visos sąlygos kelti kvalifikaciją tarptautinėse konferencijose, dalyvauti slaugos mokslo tiriamuosiuose darbuose. Taip pat ligoninės slaugytojai turi didžiulę patirtį dokumentuojant slaugos veiksmus", - sako J. Vaitiekienė.

PRIORITETAS. KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojos slaugai Jurgitos Vaitiekienės teigimu, slaugos prioritetas ligoninėje yra užtikrinti kokybišką pacientų sveikatos priežiūrą, profesionalią slaugą, ypač pacientų, kurių savarankiškumo lygis tiesiogiai priklausomas nuo sveikatos priežiūros specialistų.

Slaugytojai - kompetentingi

Vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai teigia, kad šiuolaikinė sveikatos priežiūra neįsivaizduojama be svaraus ir reikšmingo slaugytojų indėlio.

"Dabartiniai slaugytojai - tai savarankiški specialistai, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir gebantys prisiimti didesnę atsakomybę pacientų sveikatos priežiūroje. Tai įpareigoja slaugytoją nuolat tobulinti savo žinias ir slaugos įgūdžius. Slaugytojo profesinė elgsena siejama su slaugytojo klinikinio mąstymo stiprėjimu, valdymo ir organizacinių gebėjimų, įgūdžių atsiradimu, inovatyvumu, įžvalgumu, kompetencija, - pasakoja J. Vaitiekienė.

- Slaugytojų darbas tapo ypatingų kompetencijų reikalaujančia veikla. Pacientų slauga tapo kryptinga, nuosekli, turinti aiškų tikslą, skatinanti rinktis pačius inovatyviausius veiklos būdus ir metodus. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje slaugytojai ne tik yra gydytojų partneriai, lygiaverčiai komandos nariai, bet ir inovacijų diegėjai, nebijantys eiti su mokslu koja kojon. Jie turi klinikinės slaugos, psichologijos, vadybos, socialinių mokslų, pedagogikos žinių, sykiu aktyviai domisi ir naujausių technologijų diegimu."

Pokalbininkės teigimu, pagrindinis slaugos prioritetas KUL - užtikrinti kokybišką pacientų sveikatos priežiūrą, profesionalią slaugą, ypač pacientų, kurių savarankiškumo lygis tiesiogiai priklausomas nuo sveikatos priežiūros specialistų.

"Šiam prioritetui įgyvendinti daug dėmesio skiriame svarbiausiems ir aktualiausiems slaugos paslaugų kokybės aspektams. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje bei kituose skyriuose įrengtos intensyviosios terapijos palatos, kuriose vyksta nepertraukiamas pacientų monitoringas. Slaugytojo veikla pasižymi tuo, kad jam beveik nuolatos reikia prisitaikyti prie kintančių aplinkybių - darbo krūvio, komandos narių bendravimo ir bendradarbiavimo.

Planuodamas kiekvieno paciento slaugą, slaugytojas turi įvertinti, ar stipriai sutrikusios gyvybinės funkcijos, kokios paciento galimybės dalyvauti konkrečioje veikloje. Slaugytojas turi teikti ne tik aukštos kokybės paslaugas, bet ir užtikrinti, kad kiekvienas pacientas, palikdamas ligoninės palatą, į namus grįžtų su reikalingais įgūdžiais ir kiek įmanoma fiziškai nepriklausomas. Todėl, siekiant kuo geresnių rezultatų, turi vykti intensyvus pacientų informavimas ir mokymas", - aiškina J. Vaitiekienė.

Mokslinė veikla

Slaugos, kaip mokslo ir specialybės bei darbo organizavimo ligoninėje žinios, įgūdžiai ir patirtis sudaro visas prielaidas savarankiškam slaugytojų darbui tiriant ir gydant pacientus.

J. Vaitiekienė džiaugėsi, kad KUL slaugytojai nenutolę ir nuo mokslinių tyrimų - minint Tarptautinę slaugytojų dieną gegužę ligoninėje vyko mokslinė praktinė konferencija "Pažangi slaugos praktika: patirtis ir iniciatyvos". Pasveikinti konferencijos dalyvių buvo atvykęs ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, dėkojęs medikams už profesionalumą ir linkėjęs patiems neprarasti sveikatos.

"Smagu, kad slaugytojai ne tik švenčia savo profesinę dieną, bet ir dalyvauja mokslinėje konferencijoje, taip aiškiai parodydami savo siekį tobulėti, įrodydami, kad tobulėjimui ribų nėra, kad tobulėjimas yra kiekvieno slaugytojo karjeros būtinas elementas. Ko gero, slaugytojai yra tie, kurie yra arčiausiai žmogaus, kuriam reikia pagalbos, geros slaugytojo akys tampa pirmaisiais vaistais, kurių žmogui reikia, - sveikindamas KUL slaugytojus kalbėjo V. Grubliauskas. - Labai džiaugiuosi, kad į slaugytojo profesiją dėmesys yra atkreiptas ir aukščiausiu lygiu, yra bandoma spręsti atlygio problemą. Smagu, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje slaugytojų atlygis už darbą yra toks, kuriuo galima pasigirti."

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. Artūras Razbadauskas pasidžiaugė, kad sėkmingas šios ligoninės ir universiteto bendradarbiavimas mokslo srityje leidžia medikams kelti kvalifikaciją ir siekti tik geriausių rezultatų gydant pacientus.

Konferencijos metu lektoriai pristatė aktualias šio laikmečio temas, buvo pasidalinta patirtimi ne tik su slaugytojais, bet ir gydytojais.

"Puikų startą jai davė KUL vyriausiojo gydytojo prof. habil. dr. Vinso Janušonio pranešimas, kiti lektoriai kalbėjo apie komandinio darbo svarbą, slaugytojų kompetencijų plėtrą, slaugytojų vaidmenį, užtikrinant naujausių gydymo metodų tęstinumą, informacinių technologijų naudojimą užtikrinant pažangią slaugos praktiką, naujovių diegimą ligoninėje, mokymąsi", - produktyvios konferencijos pranešimų temas trumpai apžvelgė J. Vaitiekienė.

Pokalbininkės teigimu, tęstinis slaugytojų mokymasis, kuriam konferencijos metu buvo skirta nemažai dėmesio - pažangios slaugos praktikos tikslas.

"Plačiai pripažįstama sveikatos priežiūros specialistų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo ir mokymosi visą gyvenimą svarba padeda užtikrinti, kad profesinė praktika atitiktų naujausius reikalavimus, prisideda prie geresnių pacientų gijimo rezultatų ir didina visuomenės pasitikėjimą mūsų profesijos atstovais", - sakė J. Vaitiekienė.