Gargždų gydymo įstaigose e. sveikata neveikia

30 proc. paslaugų – internetu

Kaip informavo Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė, neseniai vykusiame pasitarime aiškintasi, kodėl šiose įstaigose dar neįdiegta projekto finansavimo lėšomis sukurta priemonė– elektroninė paslauga „Pacientų medicininės sveikatos istorijos duomenų kaupimas, saugojimas ir pateikimas elektroniniu būdu pacientams ir sveikatos priežiūros įstaigų specialistams“. Pasak L. Kaveckienės, projekto vadovas Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) pripažįsta, kad produktas nėra tobulas, bet spaudžia laikas pradėti naudotis šia elektronine paslauga, nes rezultatai bus tikrinami jau rugsėjo–spalio mėnesiais, ir projektas turi būti užbaigtas sėkmingai.

Pasitarime KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Virgilijus Vanagas pažymėjo, kad ligoninė projekto ėmėsi todėl, kad taip buvo nutarta Klaipėdos regioninės plėtros taryboje. Pati ligoninė esą iš to neturi jokios naudos, nes dalyvauja kitame projekte. Pasak V. Vanago, visos įstaigos projekte dalyvavo savo noru, ir bet kada galėjo išstoti, kaip ir padarė viena Šilutės gydymo įstaiga. KUL atstovo nuomone, nors sistema nėra tobula, bet galima dirbti ir realiai pasiekti 30 proc. atitinkamų elektroninių paslaugų.

Sistema nepatenkinti

Savo ruožtu Gargždų medikai pasitarime išdėstė sukurto elektroninio produkto trūkumus. Pasak Gargždų PSPC vyriausiojo gydytojo Petro Serapino, diegiama sistema visiškai netinkama pirminiams sveikatos priežiūros centrams, nes pildant dokumentus, rašant receptus, užtrunkama neleistinai daug laiko. O šeimos gydytojas per dieną priima apie 50 pacientų, krūvis didelis. Gi slaugytoja, padėdama gydytojui, taip pat negali prisijungti. Skuodo PSPC esą tik vienas gydytojas dirba su sistema, derindamas su popieriniais variantais, Kretingoje taip pat vargstama. P. Serapinas pripažino, jog įstaiga suklydo pasirinkusi šį KUL vadovaujamą projektą, nes yra daug lankstesnių, patogesnių sistemų.

Tačiau, pasak P. Serapino, išeiti iš projekto būtų kraštutinis variantas, ir klausė, ar būtų galima lygiagrečiai dirbti su kita sistema. KUL e. sveikatos projektų įgyvendinimo specia­listas Regimantas Kontrimas pabrėžė, kad pati sistema viena iš savęs neveikia, ji integruota su kitomis sistemomis. Esą tik pradėjęs dirbti gali tobulėti. Pasak specialisto, tik Gargždų ligoninė jau pasiruošusi ir gali startuoti, o PSPC situacija prastesnė. Pasitarime kalbėta, jog sveikatos priežiūros specialistų kompiuterinis raštingumas nėra didelis, todėl tam, kad būtų laiku įdiegta sistema, reikia daugiau darbuotojų. KUL jau išbandytas registratūros, ambulatorinių apsilankymų modelis, todėl esą yra visos galimybės įdiegti šiuos modelius ir kitose gydymo įstaigose.