Lietuvos vėliava Klaipėdoje - trejais metais anksčiau

Šią savaitę redakcija sulaukė skaitytojo Vytauto Naujokaičio laiško. Šiuo metu Jubarko rajone gyvenantis vyras, ne vienerius metus dirbęs Klaipėdoje, laisvalaikiu užsiima kraštotyra, kaupia istorinę medžiagą, studijuoja dokumentus.

Šitaip jam į rankas pakliuvo 1930-ųjų spalio laikraščio "Lietuvos aidas" numeris su intriguojančio pavadinimo publikacija - "Mirė žmogus, kuris pirmas iškėlė Lietuvos vėliavą Klaipėdoje". "Neabejoju, kad dėl šio istorinio fakto, dėl patriotizmo Lietuvos labui jis nusipelno klaipėdiečių atminimo", - rašė skaitytojas.

Jonas Pėteraitis - toks buvo patrioto vardas - Lietuvos vėliavą prie savo namų Klaipėdos centre, dabartinėje Herkaus Manto, o anuomet - Liepojos gatvėje, iškėlė 1920-ųjų sausio 15-ąją, kai vokiečių kariuomenė paliko Klaipėdos kraštą, užleisdama jį prancūzams: šitaip nulėmė Versalio taikos sutartis Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą.

"Visai suprantama, kad lygiai tame laike atsirado sukiršintų vokiečių, kurie vertė vėliavas nuimti, o jam atsisakius, lipo kabinosi jie per langus ligi pasiekę vėliavas nuplėšė. Netrukus jis vėl naujas vėliavas iškėlė", - rašoma publikacijoje. Pasikeitus politinei situacijai, vėliavos netrukdomos puikavosi prie jo namų.

J. Pėteraitis buvo įdomios gyvenimo istorijos žmogus. Kilęs iš vargingos šeimos, ilgą laiką jis dirbo juodą darbą Vokietijos anglių kasyklose. Vėliau įsigijo nedidelį ūkį, o vėliau persikėlė gyventi į miestą, kur, anot leidinio, pasistatęs "visoj Klaipėdoje gražiausius namus", o vėliau juos pardavė Tautiniam lietuvių bankui. Mirdamas didžiąją dalį savo turto paliko visuomenės ir labdaringiems tikslams. Anapilin jis iškeliavo sulaukęs 66-erių.