Iki XVIII a. antrosios pusės medinis Biržos tiltas turėjo itin svarbią strateginę reikšmę, o dešiniajame upės krante jį saugojo supiltas ravelinas. Mat tiltas miestui duodavo nemažų pajamų: kiekvienas praplaukiantis laivas privalėjo mokėti tilto pakėlimo mokestį – tilto viduryje būdavo atidaroma nedidelė anga, kad pralįstų burlaivių stiebai. Iki XIX a. vidurio tai buvo vienintelis tranzitinis tiltas.
Kadangi medinį tiltą nuolat reikėdavo rekonstruoti, o jo pakelimo mechanizmai nebuvo tokie patvarūs 1877 m. pagal vietinio architekto Mejerio projektą pradėtas statyti naujas varstomas metalinis tiltas ant mūrinių atramų. Metalinė dalis buvo suprojektuota inžinieriaus Bernšteino iš Vysbadeno (Vokietija). Tiltą statė Gdansko firma, o jo atidarymas įvyko 1879 m.
Dvi tilto dalys buvo varstomos – atsidarydavo 19 ir 14 m pločio angos. 1904 m., kai Klaipėdoje pradėjo važinėti tramvajus, viršutinė tilto dalis buvo dar kartą rekonstruota. Po šios rekonstrukcijos tiltą papuošė du metaliniai ažūriniai jugendo stiliaus portalai, prie kurių buvo pritvirtinti žibintai. Kad judamos tilto dalys neišlinktų, jų galai buvo įtempti metalinėmis alkūninėmis konstrukcijomis.
Toks tiltas išstovėjo iki XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos. Vėliau jo turėklai buvo supaprastinti, o portalai pašalinti.
Antro pasaulinio karo metu Biržos tiltas buvo visiškai sugriautas. Tačiau 1948 m. tiltas buvo atstatytas ir be didesnių rekonstrukcinių darbų tarnavo bevei 60 metų.
2006–2007 m. tiltas buvo rekonstruotas. Jis taip pat yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Rašyti komentarą