Sigita Laurinaitienė: "Sportas - galinga varomoji jėga"

"Žmonės yra mano varikliukas, jų šypsenos ir gaunamas adrenalinas vedant treniruotes - galinga varomoji jėga. Kartais būna sunku likti entuziastingai, pakylėtos nuotaikos, bet tada prisimenu, kad tai, ką darau, turi prasmę. Tas mane veda pirmyn. Todėl kad ir kokios ištiktų aplinkybės, stengiuosi būti drąsi, nuoširdi ir kupina džiaugsmo. Tokia mano pozicija", - pasiteiravus, kaip pavyksta išlikti nuolat tokiai pozityviai, atsakė S. Laurinaitienė.

Pažadina kūrybiškumą

Karantino metu ji nė kiek nenustojo sportuoti ir skleisti sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo naudą. "Savaitės eksprese" jau rašėme, kad ji su būriu kolegių pasiūlė klaipėdiečiams, konkrečiau Dragūno kvartalo gyventojams, sportuoti skambant smagiai muzikai saugiai savo namų balkonuose. Tokia atrakcija sukėlė daug dėmesio ir susižavėjimo.

Vėliau per Tarptautinę neįgaliųjų dieną nuotolinio sporto renginio metu nuotaikinga mankšta išjudino būrį neįgaliųjų - Sigitos demonstruojami apšilimo pratimai buvo graži šios šventės įžanga.

Pastaruoju metu ji itin aktyviai iš namų nuotoliniu būdu veda kalanetikos (giliųjų raumenų stiprinimo) ir jėgos treniruotes su pasipriešinimo gumomis, taip pat nuotaikingus "zumba fitness" užsiėmimus, po kurių teigiamos emocijos liejasi per kraštus.

"Toks metas, kai esame priversti pažadinti savo kūrybiškumą, išmanumą ir prisitaikyti prie aplinkybių. Jaučiu savotišką pareigą aplinkinių ratui pasiūlyti pajudėti kartu, juos padrąsinti neprarasti fizinio aktyvumo ir neužsisėdėti rutinoje", - pabrėžė veikli ir sportiška moteris.

S. Laurinaitienė nuoširdžiai džiaugiasi už tuos, kurie ir šiuo pandeminiu laikotarpiu išlieka pozityvūs, fiziškai aktyvūs, o svarbiausia - ir kūrybingi.

"Treniruočių pasiūla ir įvairovė - begalinė. Tereikia norėti ir suvokti, kad pats pirmadienis (nes dažniausiai pradedama sportuoti nuo jo) nieko nekeičia! Keiti tu - arba ne..." - sakė sveikos gyvensenos ir sporto specialistė.

"Dažnai pabrėžiu, kad žengti pirmąjį žingsnį ir priimti drąsiausią sprendimą turi pats žmogus. Nepadės nei motyvacinės kalbos, nei treniruotų kūnų nuotraukos. Kai pats suvoki, dėl ko visa tai darai, tada ir įvyksta didžiausias pokytis", - akcentavo S. Laurinaitienė.

Sportas lydi nuo vaikystės

Ji teigė, kad, dirbdama grupinių treniruočių instruktore, jaučiasi esanti savoje stichijoje.

"Teko skaityti, kad savo stichijai atrasti būtinos dvi sąlygos: gebėjimai ir aistra. Gebėjimai, tikiu, išugdomi, o būtent tą aistros ugnelę reikia turėti... Pamenu, kad studijų metais pradėjau lankyti tuo metu buvusį moterų sporto klubą. Sutiktos trenerės, tapusios pavyzdžiu ir pirmomis mokytojomis, dar labiau pakurstė tą vidinę ugnelę. Norėjau būti kaip jos. Norėjau stovėti prieš veidrodžius, salės priekyje, ir mokėti valdyti grupę. Būti pavyzdžiu, savotišku autoritetu, siekiant aktyvesnio gyvenimo būdo. Laukdavau kiekvienos treniruotės ir tų emocijų po jų. Noras, užsidegimas buvo tokie stiprūs, o vizija aiški, kad išsilaikiau reikiamas kvalifikacijas ir ėjau tikslo link", - pasakojo jau 13 metų trenere dirbanti klaipėdietė.

Jai meilę sportui įskiepijo nuo vaikystės Šilutėje lankytos lengvosios atletikos treniruotės pas trenerį Stasį Oželį.

"Trenerio darbas atrodė reikalaujantis begalinio pasiaukojimo ir sunkus. Toks požiūris greičiausiai susiformavo matant savo lengvosios atletikos trenerį. Darbštų, griežtą, bet tuo pat metu ir teisingą, entuziastingą bei tikintį tavimi labiau, nei kartais tikėdavai pati savimi. Taigi vaikystė prabėgo turint aktyvų laisvalaikį kieme, o šokiai ir sportas, atrasti mokykloje, lydi iki šiol. Pasirinkimui, kur esu dabar, didžiausią įtaką tikriausiai padarė būtent lengvosios atletikos treniruotės. Jos formavo charakterį, fizines savybes, discipliną ir požiūrį, kad rezultatai pasiekiami darant, o ne svajojant. Todėl beveik šešeri metai kasdienių treniruočių buvo tvirčiausi pamatai trenerės darbui", - teigė S. Laurinaitienė.

Pokyčiai veidrodyje

Sigita pabrėžia: "Kai myli savo darbą ir kai tai yra labai reikšminga gyvenimo dalis - atiduodi visas jėgas, netausoji nei energijos, nei laiko. Ši veikla mane veikia taip: kuo labiau aš išsikraunu fiziškai, tuo labiau jaučiuosi pasikrovus emociškai - teigiama energetika, pozityvumu ir atgaliniu ryšiu. Kai išgirstu, kad esu energijos, geros nuotaikos ir aktyvesnės gyvensenos pavyzdys, jaučiu dar didesnę atsakomybę žmonėms. Geri dalykai, daromi dėl kitų, man suteikia daugiau energijos, šypseną veide bei pakylėtą būseną. Tai gal dėl to dažnai šypsausi? Kol jaučiuosi reikalinga, tol esu laiminga."

Jai į atmintį įsirėžė Klauso Švebo posakis: "Vertingiausia savo ypatybe laikau sugebėjimą sukelti žmonių entuziazmą."

"Drįsčiau tai pritaikyti ir sau. Žmonės eina į mano treniruotes ne tik dėl pratimų įvairovės ar zumbos. Eina ir dėl vidinio pasitenkinimo, bendrystės ir gaunamo pozityvo. Žmonės yra emocingi, o emocijos per treniruotes ir po jų liejasi laisvai!" - akcentavo klaipėdietė.

Pastaruoju metu ji akivaizdžiai pastebi, kad tie, kas turėjo įdirbį bei įprotį būti fiziškai aktyvūs, tokie ir liko.

"Pasivaikščiojimai gryname ore, darbas su savo kūno svoriu ar turimu inventoriumi namų sąlygomis, rytinės mankštos bei kita fizinė veikla niekur nedingo. Nes sąmoningam žmogui tai yra įprotis ir pareiga kūnui. Taip, reikia sąmoningumo suvokti, kad kūnas sukurtas judėti. Mano tvirta nuomonė tokia, kad judesys pirmiausia reikalingas dėl sveikatos, o ne dėl grožio. Kai pajauti energijos antplūdį, kūno tvirtumą, laikysenos pokyčius, tuomet ir atvaizdas veidrodyje keičiasi. Bėdos prasideda, kai mes žinome ir jaučiame, kad be fizinio krūvio darome nusikaltimą prieš save, tačiau vis tiek nieko nedarome", - pabrėžė S. Laurinaitienė.

5 Sigitos Laurinaitienės patarimai:
1. Ieškok ir atrask sau (pa)tinkantį fizinį aktyvumą ir paversk jį gyvenimo būdu.
2. Valgyk su šypsena. Mėgaukis kiekvienu kąsniu ir gerai būtų, kad skaniai!
3. Atverk savo protą, rankas ir širdį naujiems potyriams, įspūdžiams, naujiems žmonėms. Ir daryk tai drąsiai!
4. Peržiūrėk savo įpročius ir paklausk savęs, ar jie tau padeda augti ir judėti pirmyn?!
5. Pasirūpink minčių švara.