Profesionalių sportininkų šventės: 200 km dviračiu, miegas apsikabinus štangą ir sąžinės graužatis

"Didžiosios metų šventės - Kalėdos ir Naujieji metai - ateina ir praeina, o sportas lieka pirmoje vietoje. Sportuoti anksti ryte iškart po Naujųjų sutikimo ar net didžiųjų švenčių dieną - įprastas reiškinys. Sportininkams šventės neegzistuoja, nebent trumpa triumfo akimirka tą dieną, kai iškovoji savo išsvajotąjį medalį", - pabrėžia "Savaitės ekspreso" kalbinti tituluoti Klaipėdos sportininkai - "Neptūno" kapitonas Martynas Mažeika, sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas ir dviratininkas Gediminas Bagdonas.

Jie prisiminė įvairias savo ankstesnių metų didžiųjų švenčių sutikimo akimirkas, tarp jų - Naujųjų sutikimas varžybose Kolumbijoje, 200 km mynimas dviračiu, miegas apsikabinus štangą, kroso bėgimas, sugedus automobiliui kelių kilometrų žygis pėsčiomis ir sąžinės graužaties akimirkos, kad leido sau suvalgyti didesnį mišrainės kąsnį.

Svajonės apsikabinus štangą

Keturių olimpinių žaidynių dalyvis, Europos ir pasaulio sunkiosios atletikos prizininkas klaipėdietis R. Vyšniauskas prisimena pačių įvairiausių savo Naujųjų metų sutikimo akimirkų.

"Esu Naujuosius metus sutikęs ir kelyje Lenkijoje, vykstant iš varžybų, ir sporto salėje, ir pirtyje. Man metų sandūra visada - apmąstymo metas. Aš tradiciškai tą dieną užsikuriu pirtį, pasikaitinu joje, ramiai viską apmąstau, ką padariau gerai, ką blogai, ko sieksiu kitais metais ir panašiai. Man tai - tarsi slenkstis žengiant pro naujas duris", - pabrėžė sportinę karjerą baigęs ir visa galva į verslus pasinėręs klaipėdietis.

Visgi jis pamena, kad patys įsimintiniausi Naujieji metai buvo žengiant iš 1999-ųjų į 2000-uosius metus.

"Sporto salėje pasiklojau čiužinį, patalynę, pasiėmiau štangos grifą, susikroviau svorius iki 230 kg ir dvyliktą valandą atsiguliau šalia tos štangos", - pasakojo R. Vyšniauskas.

Jis akcentavo, kad sporto salėje - didžiuliai langai, tad taip gulėdamas ant to čiužinio šalia štangos žvelgė į pro langą matomus nuostabius fejerverkus ir svajojo, kad kažkada iškels šio minėto svorio štangą.

"Taip ir užmigau. Tiesa, vėliau mano svajonė išsipildė - bėgant metams ir aktyviai kasdien sportuojant išstūmiau ne tik 230 kg, bet ir šiek tiek daugiau - 232 kg. Taigi reikia visada svajoti ir iš širdies siekti savo tikslų. Tada svajonės ir mintys pasieks ir Aukščiausiojo ausį", - įsitikinęs R. Vyšniauskas.

Praėjus pusmečiui, 2000-ųjų vasarą, R. Vyšniauskas Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse užėmė 11 vietą, o dar po ketverių metų jau buvo arti olimpinio medalio - liko penktas.

"Pamenu ir 2001 metų Naujųjų metų sutikimo iškilmes, kai šventėme pas Jogailą Morkūną. Tuomet ant bangos buvo Marijono Mikutavičiaus daina "Trys milijonai". Šią dainą teko dainuoti ir su prezidentais, ir su premjerais... Dainavome iš širdies... Šiaip aš per Naujųjų iškilmes beveik niekada nevartoju alkoholio, nes man Naujųjų sutikimas - tarsi apmąstymo ir ėjimo į šviesesnį rytojų metas", - akcentavo jis.

Išliejo džiaugsmo ašarą

R. Vyšniauskas akcentavo, kad viena įsimintiniausių jo karjeros pergalių buvo 2005 metais Bulgarijoje iškovotas Europos bronzos medalis.

"Niekada nepamiršiu tos akimirkos, nes tuomet tai buvo istorinė pergalė, kadangi iki tol niekas iš Lietuvos sunkiaatlečių per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį Europos suaugusiųjų čempionate nebuvo iškovojęs medalio. Pamenu, man tada skruostu riedėjo ašaros, pažiūrėjau į tėtį - ir jis išrideno džiaugsmo ašarą. Tai buvo neapsakomas jausmas", - pasakojo R. Vyšniauskas.

Jis, kaip pats sakė, štangas kilnoti pradėjo visiškai atsitiktinai, buvau savamokslis.

"Maždaug savaitę laiko kilnojau štangas, ir kartą pamatė tėtis bei pasiūlė sudaryti sporto programą. Man tada buvo šešiolika metų. Taip po truputį ir prasidėjo sportinis kelias. Pamenu, kad tada buvo įvairių, net keistų metodikų. Kartą, prisiskaitęs įvairių knygų, bandžiau kilnoti štangas net baseine. Neva taip treniravosi kažkokie sunkiaatlečiai, ir aš nusprendžiau išbandyti. Juokingiausia tai, kad tądien nebuvo šilto vandens, tad pasikaitinau pirtyje ir su specialiais sunkiaatlečių batais bei rūbais lindau į ledinį vandenį ir kilnojau štangą. Netgi paslydau, užsimečiau štangą ir vos nenuskendau baseine. Dabar, kai prisimenu, ima juokas", - sakė R. Vyšniauskas.

Per Naujuosius - 200 km dviračiu

2012 m. Europos treko čempionato bronzinis prizininkas, olimpietis, šių metų Lietuvos dviračių plento čempionas G. Bagdonas turi tradiciją - daugybę metų gruodžio 31 dieną intensyviai mina dviratį.

"Visada suplanuoju ilgą maždaug šešių valandų treniruotę. Tą dieną tradiciškai numinu apie 200 km. Tai darau dėl to, kad sausio 1 dieną galėčiau ramiai, be sąžinės graužaties, pabūti su šeima ir atsikvėpti. Yra buvę ir tokių Naujųjų metų sutikimo akimirkų, kai po tokios intensyvios ir sunkios treniruotės ėmiau tiesiogine to žodžio prasme miegoti prie stalo, bet tai - retas atvejis", - šypteli profesionalus sportininkas.

Jis pamena ir prieš kelerius metus Kolumbijoje sutiktas didžiąsias metų šventes. Sportininkas šioje šalyje prieš pat didžiąsias metų šventes dalyvavo pasaulio taurės etape.

"Taip jau nutiko kad teko sutikti didžiąsias metų šventes su viena Kolumbijos šeima. Ten tokios įdomios tradicijos - ateina į namus ir dainuoja serenadas. Buvo išskirtinės ir tuo pačiu labai įsimintinos šventės", - "Savaitės ekspresui" sakė G. Bagdonas.

G. Bagdonas šių metų rudenį iškovojo 18-ąjį Lietuvos pirmenybių medalį (7 aukso, 8 sidabro, 3 bronzos) ir pagal medalių skaičių aplenkė puikiai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje žinomus mūsų dviratininkus - Ramūną Navardauską ir Ignatą Konovalovą.

Pasiteiravus apie iškovotų medalių ir taurių kiekį ne tik Lietuvos čempionatuose, bet ir tarptautinėse varžybose, G. Bagdonas negalėjo pasakyti tikslaus jų skaičiaus.

"Sunku būtų suskaičiuoti ir kiek sportuodamas esu aplankęs pasaulio šalių. Nesu buvęs tik Afrikos žemyne. Iš egzotiškiausių aplankytų mano šalių - turbūt Malaizija ir Balis", - pasakojo tituluotas atletas.

Tačiau G. Bagdonas nė nemirktelėjęs įvardija reikšmingiausią savo karjeros pergalę.

"Tai įvyko 2012 metais, kai tapau Lietuvos čempionu ir iškovojau kelialapį į Londono olimpines žaidynes. Juk kiekvieno sportininko svajonė - olimpiada. Džiugu, kad man pavyko ją įgyvendinti", - pabrėžė G. Bagdonas.

Jo iškovotų reikšmingų trofėjų lentynoje, pagarbioje vietoje, yra padėtos Europos čempionatų taurės ir medaliai.

"Esu tapęs Europos jaunių ir jaunimo treko komandinio čempionato prizininku, individualiose Europos jaunimo lenktynėse iškovojau vicečempiono titulą, 2012 metais Europos treko čempionate pelniau bronzą omniumo rungtyje. Iš kiekvienų varžybų yra išlikę daug smagių atsiminimų", - sakė G. Bagdonas.

Antrąją Kalėdų dieną gimęs G. Bagdonas nuo vaikystės visada laukia didžiųjų metų švenčių.

"Tik gal vaikystėje kažkiek būdavo skaudu, kad mano gimtadienis tarsi susilieja su Kalėdomis ir gaudavau ne dvi, kaip kiti vaikai, o vieną bendrą dovaną - ir gimtadienio, ir Kalėdų proga", - šypteli dviratininkas.

Atidirba už nuodėmes

Klaipėdos "Neptūno" komandos kapitonas Martynas Mažeika pamena ir tokius Naujuosius metus, kai sugedus draugo automobiliui teko pėsčiomis žingsniuoti kelis kilometrus.

"Tai buvo paauglystėje. Taip ilgai einant į šventės sutikimo vietą atsliūkino ir 12 valanda bei dangų nušvietė fejerverkai", - su šypsena veide prisiminė M. Mažeika.

Pastaraisiais metais jo Naujųjų metų sutikimo šventės visai kitokios - su žmona Akvile, sūnumi Nojumi ir dukrele Matėja.

2003 metų pasaulio jaunių (iki 19 metų) vicečempionas, 2005 metų Europos jaunimo (iki 20 metų) vicečempionas, ne kartą su "Neptūnu" medalius skynęs Lietuvos krepšinio lygos čempionate ir Eurolygos duonos ragavęs M. Mažeika pabrėžė, kad be sporto negali nė dienos, tad sausio pirmosios rytą jam sunku nusėdėti vietoje.

"Tiesiog graužia sąžinė, jei suvalgau didesnį mišrainės kąsnį, tad sausio pirmą dieną lekiu į miškelį bėgti kroso ar dirbu su svarmenimis. Man tai - įprasta", - sakė M. Mažeika.

Jo teigimu, paskutiniai keleri didžiųjų metų švenčių sutikimai buvo labai šeimyniški ir jaukūs.

"Pasigaminame kokį skanesnį šventišką patiekalą, šiltai bendraujame su šeima, o laikrodžiams išmušus 12 valandai bėgame į lauką stebėti fejerverkų ir sveikinti kaimynų. Tiesa, 2020-ieji metai - kitokie, dėl koronaviruso pandemijos teks dar kurį laiką pasisaugoti. Kai būname Klaipėdoje, visada Naujuosius metus pasitinkame namuose, o jei rungtyniauju užsienyje, kaip buvo praėjusiais metais, tada einame į tos šalies miestą pažiūrėti fejerverkų. 2019 metais maloniai nustebino Talino senamiestis ir šventinė naujametinė nuotaika", - pasakojo M. Mažeika.