XIX a. antrojoje pusėje - XX a. pradžioje Mažosios Lietuvos 13-14 metų mergaitės po įžegnojimo nebenešiojo palaidų kasų - jas suko aplink galvą vainiku.
Kasų vainiką neretai papuošdavo maždaug vieno metro ilgio ir pusantro centimetro pločio juodo aksomo raišteliu. Ievos Simonaitytės autobiografinis pasakojimas "...O buvo taip" supažindina skaitytoją su mažąja Ėvike, kuri vasarą tevilkėjo marškinėlius ir raudoną sijonuką su vystele.
Menkus plaukelius mama mergaitei pynė į keturias ar šešias kasikes, kad nelįstų į akis ir kad nesiveltų. Tačiau paaugusi, kaip ir kitos mergaitės, galvą ji puošė kasų vainiku.
Jaunosios "Būrikės". XX a. 2 dešimtmetis.
...motina nupirko - žinoma, iš mano pinigų - rudų ir žalių vilnonių gijų, padarė stambias įpinas ir įpynė į mano "pelės uodegas" - taip motina vadino mano plaukus.
Dabar turėjau gražiausias kasas. Kaip koks vainikas jos gulėjo ant mano galvos. Prie to vainiko užsirišau juodą aksominį kaspiną.
Na, ir galėjau pasirodyti bažnyčioje nė kiek neprastesnė už kitas mergaites...
Ieva Simonaitytė, "...O buvo taip"
Moteris su kasų vainiku ir vilnone skepeta. Rusnės etnografinė žvejo sodyba, 2017 m.
Kad šukuosena buvusi lietuvininkės merginos pasididžiavimas, liudija ir kitų lietuvininkių pasakojimai.
Miestietės ėjo su skrybėlaitėm, kaimietės - su skepetukais arba su kasų vainiku.
Marija Skrabienė-Mickus (Mickutė), gimusi 1933 m. Priekulėje
Plaukus visos nešiodavo ilgus. Paprastai susipindavo į kasas ir tas kasas apsukdavo aplink galvą. Tokia jau buvo mada. O jei jau kuriai plaukai ilgi neaugdavo, tai įsipindavo į juos kaspinus ir taip prailgindavo savo kasas.
Erna Rūta Bertaitytė-Kuzavienė, gimusi 1930 m. Poškų kaime
Plaukų kirpimas - nedorybė. Moters puošmena buvo kasa, ilgas plaukas.
Sukdavo ir prisegdavo smeigtukais, plaukai lygiai sušukuoti.
Kas neturės plaukų, tai padarys iš siūlų, - tokias kasas supindavo, siūlus įpindavo.
Elfrydė Kybenc, gimusi 1922 m. Pagrynių kaime
Plaukus krūzavau, o mama nešiojo taip: per vidurį buvo sklastas. Plaukai buvo silpni, tai įsipindavo vilnų, pripindavo ir kasas nešiodavo ant viršaus kaip vainiką. Taip mama nešiodavo visą laiką.
Elena Barvaitė-Girčienė, gimusi 1920 m. Pakalnės kaime
Visos mamikės turėjo kasas viršugalvy. Mano mama taip pat.
Rūta Girulytė, gimusi 1923 m. Vabalų kaime
Atkurti Klaipėdos krašto drabužiai. Agluonėnų etnografinė sodyba, 2017m.
Bus daugiau
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą