Jūros šventės sovietmečiu 1963-1989 m.

Jūros šventės sovietmečiu 1963-1989 m.

(2)

1965 m. visoje Sovietų Sąjungoje antrasis liepos sekmadienis buvo paskelbtas žvejybos pramonės darbuotojų ir žvejų švente - Žvejo diena. Nuo 1966 m. šventė siejama su šia data ir buvo vadinama Jūros švente, arba Žvejo diena.

Nors Karinio jūrų laivyno diena nebetapatinama su Jūros švente, kariniai laivai atvykdavo į Jūros šventę, dalyvaudavo žvejybinių laivų paraduose, koncertuose.

1967 m. į Klaipėdą atvykusiame kariniame laive - kreiseryje "Spalio revoliucija" buvo surengtas mitingas.

Kreiseris dalyvavo agitaciniame žygyje, kurio tikslas - "plačiau paskleisti Baltijos laivyno revoliucinę ir kovinę šlovę, toliau stiprinti karo jūrininkų draugystę su Tarybinio Pabaltijo darbo žmonėmis, susipažinti su jų darbo pergalėmis".

Jūros šventė buvo skiriama svarbiausių tarybinių visuomeninių politinių datų jubiliejams.

1964-1965 m. šventė buvo skirta tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje metinėms: 1966-1967 m. - Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 50-mečiui, 1968 m. - komjaunimo įkūrimo metinėms, 1969 m. Lenino 100-osioms gimimo metinėms, 1972 m. - TSRS įkūrimo 50-mečiui, 1975 m. - pergalės prieš fašizmą 30-mečiui ir tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 35-mečiui, 1978 - proletarinės revoliucijos Lietuvoje 60-mečiui, 1980 - tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 40-mečiui, 1982 m. - TSRS įkūrimo 60-mečiui ir pan.

Jūros šventės kontrolę tvirtai savo rankose laikė valdžios institucijos.

Jūros šventės organizatoriumi buvo miesto Komunistų partijos komitetas ir Vykdomasis komitetas.

Prie Komunistų partijos komiteto būdavo sudaromas organizacinis komitetas, kuriam priklausė KP komiteto sekretoriaus pavaduotojas, Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas ir Kultūros skyriaus vedėjas.

Komitetas tvirtindavo šventės programą, šventinės atributikos projektus, griežtai kontroliavo ideologines šventės idėjas. Masinius šventės renginius pavesta organizuoti ir koordinuoti miesto Vykdomojo komiteto Kultūros skyriui. Renginių scenarijai rašomi minučių tikslumu, pateikiant ne tik renginio vedėjų tekstus, oficialių kalbų turinį, bet ir nurodant įvairias renginio smulkmenas - kuo turi vilkėti kolektyvai, kokius suvenyrus teikti ir pan. Atsižvelgiant į miesto gyventojų sudėtį, visi renginiai vykdavo lietuvių ir rusų kalbomis.

Iš 1966 m. Leningrado delegacijos sutikimo scenarijaus: 19-20 val. atplaukia svečiai "Raketa". Sutinka juos miesto atstovai su gėlių puokšte (delegacijos vadovei), įsega Klaipėdos ženkliukus su juostelėmis. Pakviečia į autobusą. Prie autobuso sutinka "Trinyčių" f-ko šokėjų juostų koridorius, Žilvinas su Egle tradiciniame pasveikinime įteikia suvenyrines klumpaites, verpstelę ir rėtelį.

Jūros šventė ir Žvejo diena įtraukdavo į pasiruošimo sūkurį tūkstančius miesto gyventojų. Pavasarį būdavo sukviečiami miesto įmonių vadovai, įmonės buvo įpareigojamos dalyvauti šventėje: padėti puošti miestą, užtikrinti tvarką renginių metu ir pan. Daug dėmesio buvo skiriama vizualinei agitacijai miesto viešosiose erdvėse - buvo privalu pranešti visuomenei aiškias ideologines žinutes, be to, agitacija turėjo būti lengvai suvokiama. Pagrindinės miesto gatvės ir renginių vietos pasipuošdavo vėliavomis, vimpelais, šviesos girliandomis.

Administraciniai, laivininkystės, geležinkelio ir autobusų stočių, kino teatrų pastatai buvo puošiami šūkiais, iliuminacijomis ir vėliavėlėmis. Specialiomis emblemomis pasipuošdavo parduotuvių vitrinos, miesto stenduose mirgėdavo šventiniai plakatai. Spauda buvo vienas svarbiausių šventės idėjų sklaidos įrankių.

Šventės išvakarėse laikraščio pagrindiniame straipsnyje būdavo spausdinamas LKP miesto komiteto ir miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sveikinimas, būtinai primenantis ideologinę šventės prasmę.

Su nuoširdaus sveikinimo žodžiais ir geriausiais linkėjimais, su gilaus susižavėjimo ir pagarbos duokle šiandien, visaliaudinės šventės, paskelbtos jūrų lobių šeimininkų garbei, dieną, visa mūsų uostamiesčio visuomenė kreipiasi į skaitlingiausią priešakinį savo darbininkų klasės būrį.
Žvejus, jūreivius, visus kranto darbuotojus gerbiame už kasdienį pasiaukojamą darbą, už puikų sumanumą ir meistriškumą, už tą tvirtą įsitikinimą ir liepsningą patriotizmą, su kuriuo jie, aukštai iškėlę, neša jūromis ir vandenynais per visą pasaulį Spalio tėvynės raudonąją vėliavą.

Propagandinis iš viršaus nuleidžiamas švenčių vaizdavimas periodikoje atspindėjo ideologinius uždavinius - visų pirma klestinčio ūkio įvaizdžio kūrimą.

Artėjant šventei dienraštyje "Tarybinė Klaipėda" bei laikraštyje "Lietuvos žvejys" pasirodydavo publikacijos, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas laivybos ir žvejybos ūkio pasiekimų propagandai, darbo pergalių raportams, socialistinio darbo didvyrių ir karo laivyno galios šlovinimui.

Spausdinamos svarbių valdžios atstovų kalbos. Šventei praėjus, smulkiai aprašoma visų šventinių renginių eiga.

Todėl nenuostabu, kad paskutinę savaitę eteris buvo kupinas džiaugsmingų telegramų. Į krantą skubėjo VŽT41, transportinio refrižeratoriaus "Rusų sala", kitų laivų telegramos, raportuojančios apie planų vykdymą.

Nuo kranto į jūrą lėkė atsakomosios žmonų, vaikų telegramos.

Atsižvelgiant į laikmečio aktualijas į programą įtraukiami nauji renginiai. 1964 m. šventė pasipildė karnavaline eisena miesto gatvėmis, meno saviveiklos kolektyvų koncertais Kultūros ir poilsio parke ir miesto aikštėse.

1963-1965 m. šventė prasidėdavo Komunistinio darbo spartuolių sąskrydžiu, 1966 m. - Darbo pirmūnų sąskrydžiu.

Vakaro koncerto metu siekiama "įprasminti tarybinio gyvenimo darbo prasmę, svajones".

Siekiant pritraukti platesnį dalyvių ir žiūrovų ratą, 1966 m. Girulių pionierių stovyklose organizuojama šventė "Laiminga vaikystė".

Jos metu organizuojami susitikimai su žvejais ir jūreiviais, sportiniai ir kariniai žaidimai, koncertai, jaunųjų talentų konkursai, pionieriškas laužas prie jūros.

Nuo 1967 m. pradėta rengti Buities grožio šventė Kultūros rūmuose. Jos metu pristatoma žuvies pramonės produkcija, Buitinio gyventojų kombinato, "Gintaro" fabriko, "Dangės" kombinato gaminiai.

Renginio metu demonstruojamos mados, šukuosenos. Kultūros ir poilsio parke organizuojamos dekoratyvinių paukščių ir žuvų parodos.

Žvejo dienos proga (paskutinę šventės dieną - sekmadienį) 1967-1974 m. buvo organizuojami žvejų festivaliai.

Pirmasis Žvejų festivalis vyko Kultūros ir poilsio parke, vėliau vykdavo skirtingose vietose - dviračių treke (Mažajame Kaimelyje), Giruliuose.

Festivaliuose pasirodydavo žvejybos pramonės įmonių saviveiklos kolektyvai, organizuojami sportiniai ir masiniai žaidimai, atrakcionai.

Kolektyvų pasirodymai buvo griežtai kontroliuojami. Prieš kelias savaites vykdavo žvejybinių organizacijų meno saviveiklos kolektyvų apžiūra, tik geriausiai įvertintiems kolektyvams buvo suteikiama teisė koncertuoti šventės metu.

Festivalio muzikinę programą sudarydavo populiariausi estrados kūriniai. Visą sovietmetį šventės organizavimas buvo lydimas ideologinės cenzūros.

Kova su apolitiškos, pramoginės Vakarų kultūros įtaka, sugebėjusia prasiveržti pro trumpą "atlydžio" laikotarpį, buvo svarbiausias sovietinės ideologijos prižiūrėtojų užsiėmimas paskutiniaisiais šeštojo dešimtmečio ir pirmaisiais septintojo dešimtmečio metais.

1963 m. buvo patvirtintas priemonių, kaip sustiprinti inteligentijos ir jaunimo kontrolę, planas, KGB nesiliovė domėtis kultūriniame gyvenime vykstančiais reiškiniais.

1967 m. parengtoje naujoje cenzūros kontrolės instrukcijoje buvo daug ideologinio pobūdžio apribojimų, pagal kuriuos vos ne kiekvienas kūrinys ar spaudos informacija galėjo būti paskelbti kaip nepatikimi ar nesavalaikiai.

Po įvykių Čekoslovakijoje 1969 m. sausio 7 d. priimtas SSKP CK nutarimas "Dėl spaudos organų, radijo, televizijos, kinematografijos, kultūros ir meno įstaigų atsakomybės už spausdinamos medžiagos repertuaro idėjinį politinį lygį padidinimo".

Po Romo Kalantos susideginimo (1972 m.) Kaune vykusių neramumų LKP vadovybė manė, kad viena iš įvykių priežasčių buvo nepakankama kultūrinio gyvenimo kontrolė.

LKP CK dokumentai buvo aiškiai orientuoti į ideologinės cenzūros sustiprinimą.

Nepaisant griežtos kontrolės, vėlyvuoju sovietmečiu komunistinės ideologijos reikšmė tirpo, žmonės tapo jai abejingi. Valstybiniai ritualai, perkelti iš svetimos kultūrinės erdvės, neturėjo jokio tvirtesnio pagrindo.

Daugelis žmonių netikėjo ideologiniais štampais ir klišėmis.

Paskutinį sovietmečio dešimtmetį socialistinio ar komunistinio ritualo svarba Lietuvoje sumenko. Tai buvo vienas iš daugelio ženklų, liudijusių totalitarinės visuomenės krizę.

Savotiška atsvara tapo folkloro ansamblių pakilimas, liaudies meistrų raiška. Šios tendencijos atsispindėjo ir Klaipėdos mieste rengtose Jūros šventėse.

Parengta pagal Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus knygą "Lietuvos jūrinės kultūros raida 1925-2014. Jūros šventės".

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder