"Jei nieko nedarysime, turėsime atšilusį klimatą ir dvokiančią jūrą"

Penkias šalis - Portugaliją, Belgiją, Graikiją, Vokietiją ir Lietuvą - jungiančio projekto "Ding Dong" idėjas Lietuvoje skleis trys nuomonės formuotojai: keliautojas Aurimas Valujavičius, komikas Mantas Bartusevičius ir iš Klaipėdos kilusi žurnalistė Rasa Jusionytė. Ji rudenį dvi savaites keliavo po Vakarų Lietuvą ir domėjosi biologinės įvairovės išsaugojimo svarba vietos lygmeniu bei kodėl ji tokia nepaprastai svarbi tiek žmonėms, tiek aplinkai.

Žurnalistė lankėsi įvairiose organizacijose, kurios deda daug pastangų, kad sustabdytų Europos gamtos nykimą ir pateiktų bendrus sprendimus. Žurnalistės atstovaujama tema šiame projekte - "Vanduo, tviskantis visomis spalvomis".

Kitoks požiūris į madą

R. Jusionytė teigia, kad gyventi tvariau stengėsi dar prieš prasidedant projektui. Šiukšlių rūšiavimas ir buityje sunaudojamo plastiko mažinimas žurnalistei visada buvo svarbūs. "Manau, kad kiekvienas mūsų kartos žmogus jau turi kur kas sąmoningesnį požiūrį į darnų gyvenimą", - kalbėjo nuomonės formuotoja.

Šis projektas Rasai suteikė galimybę išsamiau paanalizuoti, kodėl būtina stengtis gyventi darniau su gamta. "Buityje, kaip minėjau, jau ir anksčiau stengdavausi laikytis tam tikrų tvarumo taisyklių. Visada žinojau, kad gyventi darniau tikrai yra labai svarbu, bet ne visada žinojau ir aiškinausi, kodėl", - pasakojo R. Jusionytė.

Projekto metu nemažai sužinojau ir apie vadinamąją greitąją madą bei jos įtaką gamtai ir žmonėms, taip pat apie rinkodaros triukus, skatinančius žmones pirkti neva ekologiškas prekes, kurios iš tiesų tokios nėra.

"Po visų šių diskusijų į greitąją madą pradėjau žiūrėti visiškai kitaip. Suvokiau, kad ta kaina, kurią moku už drabužius, bendrame kontekste iš tiesų yra daug didesnė. Norint užauginti neorganinę medvilnę sunaudojama daugybė žemės resursų. Be to, supratau, kad didžiąją dalį mano nešiojamų drabužių galbūt siuvo skurde gyvenanti moteris, kuri šį darbą dirba iki fizinio išsekimo ir beveik už dyką", - kalbėjo pašnekovė.

Po šio projekto R. Jusionytė gavo pasiūlymą vėl reklamuoti greitosios mados drabužius. "Tačiau net ir suvokdama, kad prarandu finansiškai gerą pasiūlymą, nebegalėjau sutikti. Nes jeigu būčiau tai padariusi, būčiau išdavusi savo vertybes. Žinojimas, kaip viskas vyksta iš tiesų, nebeleidžia priimti tokių pasiūlymų, kuriuos anksčiau priimdavau lyg niekur nieko", - apie pasikeitusias vertybes pasakojo žurnalistė.

Šiuo metu nuomonės formuotoja į savo buitį įtraukė dar daugiau tvarių produktų. "Indų ploviklį plastikiniuose buteliukuose pakeitė specialus ekologiškas muilas, kuriuo galima įtrinti kempinę ir plauti indus. Plastikinius skutimosi reikmenis pakeitėme į metalinius, ilgaamžiškesnius. Tereikia pakeisti peiliuką, o ne kaskart keisti visą skustuvą. Tikrai verta pamąstyti, kiek per gyvenimą jų sunaudojame ir kiek išmetame plastiko", - ragino pokalbininkė.

Kartu su savo sužadėtiniu R. Jusionytė net pradėjo svarstyti apie elektromobilio įsigijimą.

Kodėl žydi jūra?

Keliaudama po Vakarų Lietuvą, žurnalistė domėjosi čia esančių vandens telkinių būkle.

"Kuršių marios yra labai stipriai teršiamos. Todėl kiekvieną vasarą jos vis labiau žydi. Jūros tyrimų institutas svarsto įvairius ateities scenarijus, pavyzdžiui, kaip marios atrodys po kokių 20 ar 30 metų. Panašu, kad vis šiltėjantis klimatas atneš dar didesnių problemų ir Baltijos jūrai. Ji nebeužšąla ir per tirpstantį ledą nebepasišalina azotas. Dėl to atsiranda daugiau melsvabakterių ir jūra vis labiau žydi. Taip yra aptraukiamas vandens paviršius, todėl viskas, kas yra dugne, nebegauna deguonies ir žūsta", - apie sudėtingą Baltijos jūros situaciją pasakojo R. Jusionytė.

Suvokdami šią situaciją, mes, kaip visuomenė, anot projekto dalyvės, turime labai stebėti ir domėtis ne tik Aplinkos ministerijos veiklomis, bet ir didžiosiomis įmonėmis, kurios, kaip dažnai paaiškėja, sąmoningai teršia mūsų Baltijos jūrą ir Kuršių marias.

"Kitu atveju mes turėsime atšilusį klimatą ir dvokiančią jūrą. O tai reiškia, kad turizmas tokiame ateities uostamiestyje gali visai išnykti. Ir tai nėra kažkokios tolimos ateities scenarijus. Kalbama apie tai, kad Klaipėda jau dabar nebeturi vadinamojo antrojo - žiemos - sezono. Negrįžtamai keičiasi ir daugybė verslo modelių", - akcentavo nuomonės formuotoja.

Anot pašnekovės, gamtos tausojimas taip pat siejasi ir su pilietiškumo sąvoka. "Reikia kuo daugiau domėtis Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje vykdomais aplinkos apsaugos projektais, kurių yra begalė. Taip pat ir politikų bei partijų veiklomis. Tikrai reikėtų atkreipti dėmesį į tuos, kurie rūpinasi aplinkosauga", - skatino R. Jusionytė.

Kad prasidėtų pirmieji pokyčiai, anot žurnalistės, yra būtinas nuolatinis gyventojų švietimas šia tema. "Jeigu mes šiandien nieko nedarysime, būsime paskutinė karta, kuri dar galės prisiminti, kad jūra kadaise užšaldavo arba kaip atrodė sniegas žiemą. Greitai būsime paskutinė karta, kuri žinos, ką reiškia valgyti daržoves, parsineštas iš savo sodo, nes greitu metu jos bus toksiškos", - apie liūdną ateities scenarijų kalbėjo projekto dalyvė.

Plaukiojančios salos - ir Klaipėdoje

Galima pasidžiaugti, kad Kuršių marių vandens valymo darbai jau pradėti. Jau keletą metų vykdomas tarptautinis projektas, kuris skirtas gamtos įkvėptiems sprendimams, kaip galima gerinti vandens kokybę, didinti arba atkurti vandens įvairovę ir t. t.

"Mūsų pagrindinė priemonė šiems tikslams pasiekti yra dirbtinės plaukiojančios makrofitų salos. Viena šiuo metu yra Vokietijoje, viena - Lenkijoje ir trys - pas mus, Klaipėdoje. Dvi salos plaukioja Juodkrantėje ir viena - prie Jono kalnelio", - apie projektą pasakojo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas ir vykdomo projekto "Live Lagoons" koordinatorius prof. dr. Artūras Raznikovas-Baziukas.

Salų idėja - paprasta. Jas sudaro plūduriuojančios konstrukcijos, kuriose susodinami augalai. Jie šalina biogenines medžiagas iš vandens - fosforą ir azotą. Kita jų paskirtis - jos sudaro biotrofų buveinę, kurioje gyvena kiti organizmai.

"Labiausiai mus nustebino vienos iš salų "pasisekimas" tarp paukščių. Kai tik nuleidome ją prie Jono kalnelio, po 4 minučių atskrido pirmoji ančių šeimyna. Todėl šiuo metu sala jau yra pusiau "suvalgyta" šių plunksnuočių. Ieškome būdų, kaip atsodinti saloje augusius augalus. Tačiau Juodkrantėje ir Gintaro įlankoje šios problemos neturime, nes šiose vietose yra itin daug žalumos, todėl ten esančios salos išliko sveikos. Kadangi Jono kalnelio teritorijoje yra beveik viskas užpilta betonu, žalumos ten beveik nebėra. Natūralu, kad antims reikia maitintis, todėl jos ir puola viską, kas žalia. Saloje buvo susodinti specialūs augalai, atitinkantys Klaipėdoje vyraujančias oro sąlygas, kuriuos šiam projektui įgyvendinti mums atsiuntė iš Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos", - kalbėjo profesorius.

Ši sala, anot A. Raznikovo-Baziuko, buvo ypatinga tuo, kad joje buvo pasodintas itin egzotiškas augalas - pelkinis kiparisas, daugiausia augantis Jungtinių Valstijų pietuose ir Meksikoje. Taip pat joje augo sodinis hibridinis putinas.

"Uostamiesčio vanduo yra tikrai stipriai užterštas. Jame daug toksinių medžiagų ir sunkiųjų metalų. Ypač daug šių medžiagų yra tose vietose, kur vykdoma pramoninė veikla. Tačiau pagrindinė problema yra vandens žydėjimas, kurį sukelia jau anksčiau minėtos biogeninės medžiagos su azoto ir fosforo junginiais. Didžioji dalis teršalų, tokių kaip skalbimo milteliai, į jūrą ir Danės upę patenka su buitinėmis nuotekomis. Azoto junginiai mūsų vandenyje atsiranda dėl žemės ūkyje naudojamų trąšų, mėšlo ir t. t.", - apie labai prastą Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens būklę pasakojo mokslininkas.

Planų, kaip valyti vandenį ateityje, pasak pašnekovo, yra daug. Jau vien šiuo projektu šiandien yra susidomėjusios ne tik kitos gamtos apsaugos organizacijos, bet ir vienas restoranas Nidoje, kurio įkūrėjai taip pat išreiškė norą įsigyti tokią salą. Ne tik edukacinėms veikloms, bet ir tam, kad galėtų joje auginti prieskonius", - kalbėjo A. Raznikovas-Baziukas.

Visos salų konstrukcijos yra itin brangios ir atgabentos iš Škotijos. "Tačiau šiuo metu turime dar vieną idėją ir net rėmėją tam, kad šias konstrukcijas būtų galima gaminti Lietuvoje, ir kur kas ekologiškesnes", - apie ateityje planuojamas mokslo inovacijas pasakojo profesorius.

Tačiau ne tik Baltijos jūros ir Kuršių marių padėtis nepavydėtina. Nuomonės formuotoja R. Jusionytė daug sužinojo ir apie aukštapelkių būklę Lietuvoje.

"Nors ten yra gausi ir svarbi gamtai mikroflora ir fauna, aukštapelkės mūsų šalyje pamirštos. Sovietų Sąjungos laikais jos buvo melioruojamos dėl ten esančių durpių. Tačiau šiuo metu jos vėl atsigauna. Pamatyti jų unikalumą atvyksta net užsienio mokslininkai", - savo žiniomis dalijosi žurnalistė.

Pasak jos, projektas "Ding Dong" siunčia labai prasmingą žinutę.

"Mes galime papasakoti žmonėms apie labai mažus, tačiau itin svarbius dalykus", - pasakojo žurnalistė R. Jusionytė.

Nuomonės formuotojų veikla buvo vykdoma nuo 2020 m. spalio iki lapkričio mėnesio, o projekto "Ding Dong" kampanija truks iki 2021 m. gegužės mėnesio.

Jeigu mes šiandien nieko nedarysime, būsime paskutinė karta, kuri dar galės prisiminti, kad jūra kadaise užšaldavo arba kaip atrodė sniegas žiemą. Supratau, kad didžiąją dalį mano nešiojamų drabužių galbūt siuvo skurde gyvenanti moteris, kuri šį darbą dirba iki fizinio išsekimo ir beveik už dyką. Didžioji dalis teršalų, tokių kaip skalbimo milteliai, į jūrą ir Danės upę patenka su buitinėmis nuotekomis.

Po šio projekto Rasa Jusionytė gavo pasiūlymą vėl reklamuoti greitosios mados drabužius. "Tačiau net ir suvokdama, kad prarandu finansiškai gerą pasiūlymą, nebegalėjau sutikti. Nes jeigu būčiau tai padariusi, būčiau išdavusi savo vertybes", - sako ji.