Atsikratyti įtampos padės neįprasta miško terapija

Mokslininko tyrinėtojo Michaelio Coheno teigimu, mes beveik 95 procentus laiko praleidžiame pastatų viduje, nekontaktuodami su gamta ir energijomis, kurios palaikė mūsų, kaip rūšies, evoliuciją.

Gamta padeda sveikti

2002 m. JAV Vidurio Vakaruose nuo vabzdžių stipriai nukentėjo uosių miškai. Medikai netrukus užfiksavo žmonių mirtingumo nuo širdies ir plaučių ligų padidėjimą net keletą kartų. Dėl miškų nykimo oras tapo labiau užterštas, nes medžiai, kaip žinome, yra oro filtrai.

Monika Pranauskienė, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė

Tyrimai aiškiai liudija, jog medžiai veikia psichologinę žmogaus būklę. Pavyzdžiui, yra plačiai žinomas toks eksperimentas, kai tie žmonės, kuriems operacijos metu buvo pašalinti kepenų akmenys, pasveiko greičiau ir vartodami mažiau vaistų, jeigu jų kambario langas atsiverdavo į parką, o ne į plytų sieną. Kitas tyrimas parodė, kad moterys, kurioms buvo diagnozuotas krūties vėžys, kur kas geriau įveikė stresą ir jų psichosomatinė būklė sparčiau gerėjo, jeigu jos gamtoje praleisdavo po 2 valandas per dieną.

Ekopsichologai Reičel ir Stivenas Kaplanai (Rachel, Stephen Kaplan), išanalizavę daugybę mokslinių duomenų, iškėlė hipotezę, kad medžiai gali labai greitai ir lengvai nuraminti žmogų sukeldami jam būseną, panašią į hipnotinį miegą, kai negatyvios mintys ir jausmai tarsi nuplaunami ramybės, harmonijos, laimės pojūčių srauto.

Harvardo mokslininkas dr. Edwardas Wilsonas žengia dar toliau drįsdamas teigti, kad mes turime genetinį poreikį būti gamtoje. Jis teigia, kad kontakto su gamta trūkumas neleidžia mums intelektualiai, estetiškai ir dvasiškai pasitenkinti.

Metų metus nepaliečiant žemės

Šių dienų pasaulyje mes ištisus mėnesius ar netgi metus galime pragyventi net nepalietę žemės. Mes įkaliname save pastatuose, lauke būdami avime batus, vaikščiojame ant sintetinių grindų, betono ar asfalto, keliaujame automobiliais, autobusais ir lėktuvais, kurie izoliuoja mus nuo gamtos energijų. Mus visada kas nors skiria nuo žemės.

Japonijoje vykstanti "maudynių miške" praktika - puikus būdas, gerinantis žmogaus sveikatą. "Maudynių miške" praktika sulėtina širdies plakimą, sumažina kraujo spaudimą, stabdo streso hormonų gamybą, sustiprina imuninę sistemą, pagerina bendrą savijautą ir psichologinę gerovę.

Tokių "maudynių miške" esmė: būti tarp medžių. Nereikia nieko daryti, vaikščioti ar bėgioti. Galima sėdėti ar linguoti vietoje, bet svarbiausia - atsipalaiduoti. Miško oras ne tik yra šviežesnis ir grynesnis - įkvėpus fitoncidų iš tikrųjų pagerėja imuninės sistemos funkcija. Fitoncidai - tai eteriniai aliejai, randami medienoje, augaluose, kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse. Juos medžiai išskiria, kad patys apsisaugotų nuo bakterijų ir vabzdžių.

Tyrimų komanda išmatavo tyrimo dalyvių kortizolio lygio, kraujospūdžio, pulso dažnio ir širdies ritmo kintamumą ir palygino juos su tais pačiais biometriniais duomenimis, kurie buvo atlikti po 30 minučių trukusio apsilankymo miške. Miško aplinka mažina kortizolio koncentraciją, pulso dažnį, kraujo spaudimą, padidina parasimpatinių nervų aktyvumą ir mažina simpatinių nervų aktyvumą.

Kitaip tariant, buvimas gamtoje fiziologiškai ramina. Tyrimo dalyviai po "maudynių miške" buvo labiau atsipalaidavę ir mažiau linkę įsitempti, nerimauti.

Rekomendacijos

Prancūzų psichologė Patris Bušardon (Patrice Bouchardon), užsiimanti neįprasta miško terapija, siūlo savo pacientams atsikratyti įtampos ir susigrąžinti proto bei kūno pusiausvyrą. Ši miško terapija tinka ir suaugusiems, ir vaikams.
1. Praplėsti horizontą
Mūsų regėjimas taip apkrautas, kad dažnai žiūrime ir nieko nebematome. Pabandykite patys ir savo vaikams pasiūlykite pasinerti žvilgsniu į medžio lapiją ir keletą minučių joje "maudytis". Žvilgsniu atskirti šakas nuo kamieno, lapus - nuo šakelių. Šis pratimas padeda išmokti įžvelgti kliūtis, perspektyvą - kaip gyvenime.
2. Liesti
Raginkite vaikus uždėti rankų delnus ant medžio kamieno, glostyti delnais ir pajausti šilumą. Žmogaus oda turi 2 mln. receptorių, tačiau mes retai "įjungiame" lytėjimo pojūčių suvokimą, mat mintys, vaizdiniai, vizualinis kontaktas ima viršų. Kad lytėjimas užimtų deramą vietą tarp kitų pojūčių, siūlykite užmerkti akis. Užsimerkus glostant kamieną galima prisiminti ką nors gero, gražaus ir malonaus. P. Bušardon rekomenduoja šį pratimą kaip priemonę susigrąžinti vaikiškam natūralumo pojūčiui ir pasitikėjimui savo galimybėmis.
3. Įkvėpti
Kartu su vaikais uostykite medį tarsi gėlę: kamieną, pumpurus, lapus... Kaskart įkvėpdami stenkitės atpažinti, koks tai kvapas: saldus, kartus, rūgštus... Kiekvienam kvapui būdingi vis kitokie vaizdiniai, emocijos. Lytėjimo centras yra dalis limbinės sistemos (požievinių struktūrų darinys; turi įtakos emocijoms, elgesiui, aktyvumui, atminčiai etc.), kuri veikia jausmus, sukelia malonumą. Jausti, plėsti pojūčių ir emocijų spektrą, o ne mąstyti - toks yra šio pratimo tikslas.
4. Klausytis vidumi
Tegul vaikai išsirenka medį, kuris jiems mielas. Leiskite apkabinti jį, užsimerkti ir įsiklausyti į save. Paaiškinkite vaikams, kad girdėti galima ne tik ausimis. Nuo dienos įspūdžių perkrauta nervų sistema galės atsikvėpti, užleidusi vietą pojūčiams. Šis pratimas, jei jis atliekamas reguliariai, padės išmokti geriau suprasti save ir kitus.
5. Pašalinti emocinį bloką
Prisiglaudus prie medžio stebėti, kokios užlieja mintys, vaizdiniai, jausmai, prisiminimai. Pakartoti tą patį pratimą prie kito medžio.
"Kiekvienas medis turi savų ypatumų, jo misija - pažadinti šią ypatingą savybę mumyse", - sako P. Bušardon.
Pavyzdžiui, beržas skatina žmogų liautis kariavus su visais, padeda tapti švelnesniam. Lazdynas pažadina savarankiškumo poreikį, atsakomybės jausmą, padeda ištverti didelį sielvartą. Uosis, kaštonas "ištraukia" neigiamą nusiteikimą, ramina skausmą, migdo. Šermukšnis, klevas, akacija - pozityvaus užtaiso donorai, subalansuojantys žmogaus psichinę, emocinę, fizinę būseną.

Bus daugiau

Anonsas

Kitame "Savaitės ekspreso" numeryje skaitykite, kaip veikia vaikus pakeliui į mokyklą augantys medžiai.

Informacija

Jei turite klausimų dėl įvairių sunkumų, kylančių auklėjant ir ugdant vaikus namuose ar ugdymo įstaigoje, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai (psichologai, logopedai, specialieji ir socialiniai pedagogai) mielai atsakys jums per 5 darbo dienas el. paštu: [email protected]. Garantuojame konfidencialumą ir atsakymą į kiekvieną laišką.