"Vakarų ekspresas". 1992 11 04, 05, 06 ir 07

Taupumas

"Tautiečiai į Sovetską vyksta ne tik vištų nusipirkti, bet ir pasidaryti šukuosenos, apsikirpti, susitvarkyti batų. Ten buitinės paslaugos pigesnės nei pas mus", - 1992-ųjų lapkričio 4-osios dienos numeryje skelbė "Vakarų ekspresas". Kas pasikeitė per ketvirtį amžiaus? Ogi tik maršrutas. Dabar tautiečiai vyksta siaubti Lenkijos parduotuvių.

Nenoriu būti meru

"Tikrasis Palangos šeimininkas - palangiškis. Jis nesupyktų, jei solidžios užsienio firmos investuotų čia savo dolerius - tai išgyvendintų sezoniškumo problemą, atsirastų naujų darbo vietų ir mieste klestėtų pagrindinis palangiškių verslas - poilsiautojų aptarnavimas, išaugtų iš provincialo rūbelių servisas, - rašo mūsų korespondentas Gediminas Griškevičius. - Tam reikia pinigų, daug pinigų, kurių miesto biudžetui vis stinga, o "pritraukti" užsienio kapitalą viena savivaldybė, be dorų vyriausybinių įstatyminių nutarimų, yra bejėgė. Belieka guostis: "Ką turi, tuo duri!" Visa viltis - savi verslininkai. Tik jie išgelbės miesto ūkį. Juk, girdėdamas pagalbos šauksmą, gelbėtojas negali ramiai stovėti krante..." "Investicijų daug, o ar verslininkams bus palankūs įstatymai ir visuomenės požiūris - parodys ateitis"...

Nuo kalbų prie darbų

"Šį savaitgalį vienoje Žvejybos uosto prieplaukoje iš nedidelio tanklaivio tiesiog į cisternas buvo perpumpuota 520 tonų dyzelinio kuro. Tai precendento neturintis atvejis, nes iki šiol kuras buvo pilamas tik iš cisternų į tanklaivius (t. y. gabenamas iš Lietuvos)", - rašo mūsų reporteris Gintaras Šikšnius. - Šį džiugų faktą sutiko pakomentuoti Kuro tiekimo bazės direktorius Alfonsas Bargaila: "Su komersantu, kuris panoro likti incognito, sudarėme sėkmingą sandėrį, ir Kuro tiekimo bazė pigiau nei pasaulinėmis kainomis nupirko 520 tonų dyzelinio kuro." "Pirmiausia dyzelinis kuras bus parduodamas žemdirbiams ir statybininkams", - džiaugiasi A. Bargaila. "Štai tokios tokelės, - daro išvadą autorius. - Daug kas tik diskutuoja, statyti naftos terminalą ar nestatyti, kur statyti, kaip statyti, iš kur ir kaip gauti kuro. Kalbos lieka kalbomis - išsklaido vėjas ir vėl šąlame. Tad tikrai džiugu, jog kai kas ne tik kalba, bet ir dirba."

Kuo stiprus Palangos magnetas?

1992-ųjų lapkričio 5-osios dienos numeryje "Vakarų ekspreso" korespondentas Gediminas Griškevičius bando įvardinti, su kuo jam siejasi didžiausias mūsų šalies kurortas: "Išgyvenęs kurorte beveik dešimtmetį, jaučiu, būsiu suradęs tą Palangos vertą, tikrąjį įvaizdį, - rašo autorius. - Vasarą blyksi prieš kiekvieną atvykusį margiausiomis povės plunksnelėmis, o jas "taršo" kas netingi. Rudeniop miestas virsta... šiukšlynu. Bet saviems šeimininkams išlikti ištikima Palanga nesugeba ir kitais metų laikais. Privatizacija. Manėme, kad ji užtikrins pastovią būtį ir buitį palangiškiams. Kur tau! Miestą dalijasi... svetimi. Iš Kauno, Šiaulių. Vyriausybės keistai, lyg į painų siūlo kamuolį suvynioti privatizacijos įstatymai atima iniciatyvą iš šeimininkų. Gundo, oi gundo pajūrio žemelė biznierius iš Didžiosios Lietuvos. Ir dalinasi ją, lyg savą", - tokią išvadą daro autorius.

"Juodas" protestas

"Spalio 19-24 dienas Lietuvos darbininkų sąjunga paskelbė Juodosiomis socialinio protesto dienomis, - rašoma 1992-ųjų lapkričio 5-osios dienos "Vakarų ekspreso" numerio pirmajame puslapyje. - Juodos spalvos kaspinais pasipuošę žmonės nebyliai protestavo prieš blogėjančią žmonių socialinę padėtį, prieš nuolat kylančias kainas ir mokesčius, prieš jau užgriuvusią nedarbo problemą". "Nebylus žmonių protestas neliko nepastebėtas. Spalio 22 dieną Vyriausybės vadovas A. Abišala priėmė Lietuvos darbininkų sąjungos prezidentą ir išklausė jo nuomonę apie dabartinę daugelio žmonių, uždirbančių 2-3 tūkstančius talonų, būklę. Susilaukė dėmesio protesto akcija. Gal susilauks dėmesio ir jos priežastys?" - prieš ketvirtį amžiaus svarstė "Vakarų ekspresas".

Nelaimė laive

Nelaimingas atsitikimas įvyko "Lietuvos jūrų laivininkystės" motorlaivyje "Veliuona". Radijo stoties viršininkas A. Červoniakas sunkiai apsinuodijo, išgėręs techninio spirito. Viršininką paguldė vienoje Kinijos ligoninėje, sužinome iš tos pačios dienos numerio trumpos žinutės "Spektro" skiltyje. Tikėkimės, kad kinų medikams viršininką tada pavyko išplėšti iš mirties nagų...

Mušeika

Prieš 25 metus dauguma mūsų tautiečių patyrė daug materialinių nepriteklių bei kitokių finansinių ir dvasinių sunkumų ir buvo labai nervingi. Ne mažiau, nei mes dabar. Kartais pasielgdavo neadekvačiai. Štai 1992-ųjų lapkričio 5-osios vakarą pasikalbėjimų punkte Liepų gatvėje jaunas vyras sumušė moterį, mat, jo nuomone, ji per ilgai kalbėjusi miesto telefonu. Tačiau atvažiavus policijai, ar iš baimės, ar pajutusi simpatiją skriaudikui mušeikai, nukentėjusioji atsisakė rašyti pareiškimą. Policininkai išvažiavo, o mušeika nuėjo savo keliais mušti kitų plepių klaipėdiečių. Kaip gerai, kad šiandien turime mobiliuosius ir galime sau pliurpti kiek įmanydami ir kiek tik leidžia mūsų finansinės galimybės. Kitaip, ko gero, kas antras vaikščiotume po miestą su mėlynėmis paakiuose...

Kontaktai ir kontraktai

"Jūrų perkėla nepasiduoda, - tokią išvadą 1992-ųjų lapkričio 7-osios dienos numeryje pateikia "Vakarų ekspreso" korespondentas Konstantinas Dubausa. - B. Jelcinas savo įsaku vis dėlto sustabdė Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. Tai nesutrukdė kitos dienos rytą Rusijos Federacijos transporto ministrui V. Jefimovui pasirodyti Klaipėdoje. "Politiškai mūsų valstybės išsiskyrė, - pastebėjo Vitalijus Jefimovas. - Išsiskyrė, tačiau, kaip pastebėjote, transporto problemas mes sprendžiame prie vieno derybų stalo. Ir kažin ar ką nors laimėtumėm, nesisėsdami prie šito stalo". Vokietijos žurnalistai garsiu kvatojimu sutiko Lietuvos geležinkelių direktoriaus komercijai pono Kaupo pareiškimą, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai šiandien - labai geri. Susitarti su Rusija sunku visų pirma dėl to, kad su ja geriau iš viso neturėti reikalų", - pastebi autorius.

Lapkričio 7-ajai

"Kilnios idėjos nemiršta. 75-osios didžiosios Spalio revoliucijos metinės, - ironizuoja "Vakarų ekspresas". - Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos poveikyje Lietuvos darbininkai ir valstiečiai pakilo į kovą prieš susibankrutavusius ponus ir išnaudotojus. Ėjo slogūs buržuazinės santvarkos metai, tačiau darbo žmonės kovojo. Pergalės džiaugsmas apėmė šalį - baisus priešas sutriuškintas... Juk šiandien TSKP svarbiausias rūpestis yra darbo žmonių gerovės kėlimas", - prieš ketvirtį amžiaus smagiai citavome ištraukas iš 1976-ųjų žurnalo "Tarybinė moteris". Bala nematė tų citatų. Kaip tik šiandien sukanka 100 metų šiai datai.

Dabar daugeliui įdomu, kaip Rusija, pompastiškai ar ne, švęs 100-ąsias bolševikų karinio perversmo metines. Po švenčių nepakenktų iš tiesų pasirūpinti savo šalies darbo žmonių gerovės kėlimu...

Tęsinys - kitą antradienį