"Vakarų ekspresas". 1992 07 02

Šiandien - liepos 1-oji. Kokių reikšmingų įvykių būta tą dieną?

Taigi, 1265 metais gimė italų poetas Dantė, 1881 m. įvyko pirmasis pasaulyje tarptautinis telefoninis pokalbis tarp St. Stephen miesto Kanadoje ir Calais JAV, 1961 m. gimė princesė Diana, 1979 m. "Sony" išleido į pasaulį pirmąjį ausinuką ("Walkman"), 1997 m. Didžioji Britanija buvusią koloniją Honkongą sugrąžino Kinijai, 2000 m. atidarytas Eresuno tiltas, sujungęs Malmę Švedijoje ir Kopenhagą Danijoje, o 2004 m. mirė amerikiečių aktorius Marlonas Brando.

Lietuvos mastu kone svarbiausia liepos 1-oji buvo 1569-aisiais, kuomet pasirašyta Liublino unija tarp LDK ir Lenkijos (taip gimė Abiejų Tautų Respublika). 1938 m. atidarytas Kauno zoologijos sodas, 1988 m. pradėjo veikti Kauno oro uostas, 2013 m. Lietuva pradėjo pirmininkauti ES Tarybai.

VE manymu, į šalies istoriją turėjo patekti ir 1992-ųjų liepos 1 diena - būtent tądien "pirmąsyk mūsų valstybės istorijoje Amerikos karo laivas perkirto Lietuvos jūrinę sieną. 10 valandą karinė fregata "Hawes" (laivo ilgis - 146 m, plotis - 15 m, grimzlė - 8 m, ekipažas - 227 žmonės) taikiu abordažu "paėmė" Jūrų prekybos uosto 8-osios prieplaukos krantinę".

Tada nusileido trapas, ir "negausus pasitinkančiųjų būrelis (krašto ir pakrančių apsaugos karininkai ir kareiviai, "Disvičio" šokėjai, nustebę dokininkai-mechanizatoriai bei kiti asmenys civiliniais kostiumais) nuoširdžiai sutiko nužengusį laivo komandorą Frensį DeMasį. <...> Komandoras skaniai atsigėrė lietuviškos giros, pasidalino pirmaisiais įspūdžiais ("Kolumbas atrado Ameriką, o mes jaučiamės taip, lyg būtume atradę Lietuvą...") ir netrukus vyriausybinių "Volvo" kortežas pasuko merijos link".

Įdomu tai, kad aprašytąjį ceremonialą Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius (žr. nuotr.) savo tamsintais akiniais stebėjo pro ne mažiau užtamsintus juodos "Volgos" langus. Dienraštis jo poziciją įvertino taip: "Čia manęs nėra."

1992-ieji galėjo įeiti į Lietuvos istoriją ir kaip metai, kuomet šalį aplankė Eltonas Džonas (Elton John), bet jis to nepadarė, nes, anot žinutės "Spektre", susirado naują draugą italą ir jokiomis gastrolėmis sau galvos nekvaršino.

Todėl VE žurnalistai nusprendė atsigręžti į vietinių gyvenimą ir pasidomėti, kaip per porą metų nuo kadencijos pradžios pasikeitė pirmosios miesto Tarybos deputatų gyvenimas. Tyrimo rezultatai buvo įdomūs.

Atrodo, aukščiausiai šoktelėjo Vilius Židonis, kuris, prieš patekdamas į Tarybą, dirbo Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultetų Mechaninių disciplinų katedros vedėju, o po to staiga tapo Lietuvos prekybos ir materialinių išteklių ministru. Miesto Tarybos posėdžius jis pamiršo ir jais savo ministriškos darbotvarkės nebevargino.

Kiti irgi padarė tam tikrą karjerą. Štai Antanas Barusevičius iki deputatystės buvo Lietuvos jūrų laivininkystės kelto "Kaunas" elektrikas, o paskui ne tik ėmė vadovauti Klaipėdos miesto privatizavimo komisijai, bet ir tapo UAB "Magė" dokumentacijos tvarkytoju.

Marijus Eidukevičius, buvęs jachtklubo direktorius, tapo Klaipėdos valstybinio jūrų prekybos uosto generaliniu direktoriumi, Aloyzas Leipus, buvęs Ryšių gamybinio susivienijimo kūno kultūros instruktorius - Klaipėdos universiteto sporto klubo pirmininku, Šarūnas Jagminas, buvęs 1-osios kelių statybos valdybos mechanikas - privataus baro savininku.

Iš valstybinio vieškelio į privatumo greitkelį pasuko ir Jonas Tatoris - buvęs Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto miesto skyriaus istorikas-menotyrininkas virto J. Tatorio mokslinių tyrimų firmos "Praeitis" savininku. Jo pėdomis pasekė Audrius Pauža, 1-osios butų ūkio remonto ir eksploatavimo valdybos 5-osios tarnybos vyr. inžinierius - jis tapo privačios įmonės "Mėgovė" savininku.

Per deputatavimo laiką dirbti "sau" panoro ir Eugenijus Paulauskas, iš 1-osios kelių statybos valdybos vyr. darbų vykdytojo tapęs E. Paulausko statybinės komercinės firmos savininku. Individualią medžio apdirbimo įmonę įsteigė buvęs Telefono tinklų įmonės elektromonteris Sigitas Petkevičius.

Miesto Tarybos deputato kėdė naudingai pasitarnavo ir medikams. Štai Jonas Sąlyga, buvęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės poliklinikos Terapijos skyriaus vedėjas tapo tos pačios ligoninės direktoriumi, Giedrius Šimulionis, buvęs Miesto ligoninės gydytojas, tapo tos pačios ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoju, o Vytautas Vasiliauskas, buvęs Raudonojo Kryžiaus ligoninės gydytojas - tos pačios ligoninės vyr. gydytoju.

Kiti savo srityje irgi darė karjerą. Buvęs SMT "Klaipėdos statyba" valdytojo pirmasis pavaduotojas Rimantas Taraškevičius virto valstybinės įmonės "Klaipėdos monolitas" direktoriumi, buvęs Vandentiekio ir kanalizacijos valdybos meistras Vytautas Lupeika - Valstybinės vandentiekio įmonės komercinio skyriaus vyr. prekių žinovu-inžinieriumi, buvęs "Sirijaus" mokslinio gamybinio kolektyvo juriskonsultas Arūnas Devėnas - Skuodo advokatų kontoros advokatu, 7-osios elektros montavimo darbų valdybos vyr. inžinierius Jonas Šukys - tos pačios valdybos direktoriumi.

Savo darbo barų neapleido ir kiti. Pavyzdžiui, "Dailės" kombinato meistras Dionyzas Varkalis tapo Mažosios Lietuvos muziejaus restauratoriumi.

Karjera turbūt galima vadinti ir pasikeitusias Pijaus Ambrozaičio pareigas - iš Lietuvos skautų sąjungos mokymo skyriaus vedėjo jis tapo tos sąjungos tarybos pirmininku. Romualdas Starkus, buvęs Jūreivystės mokyklos dėstytojas, - Aplinkos apsaugos departamento jūros apsaugos vyresniuoju valstybiniu inspektoriumi.

Dar kitiems patiko valdininko kėdė. Buvęs "Žalgirio" sporto draugijos Klaipėdos miesto tarybos treneris-dėstytojas Algimantas Gimžauskas atsivertė į Klaipėdos miesto tarybos referentą. Bet kas šios pareigos, palyginti su viso miesto Tarybos pirmininko, kuriuo tapo Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakultetų dėstytojas Vytautas Čepas...

O kaip su Aleksu Pašiliu? Ar kelias nuo verslo iki Klaipėdos municipalinės televizijos inžinieriaus - karjera? O Benonas Launikonis, kuris iš SMT "Klaipėdos statyba" vyr. mechaniko virto garažų statybos kooperatyvo šviesoforas pirmininku?

Nepabuvęs deputatu, nesuprasi.