"Vakarų ekspresas". 1992 06 25

Būtent taip - sovietiniu "kukurūzniku" - į Klaipėdą iš Vilniaus atskrido Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Maiklas Pertas (Michael J. Peart) ir karinis atašė pulkininkas Deividas Holidėjus (David Holliday).

Jų susitikimo su miesto valdžia tikslas buvo susitarti dėl trijų Didžiosios Britanijos karo laivų vizito į Klaipėdą: "Planuojama, jog laivai prisišvartuos uosto krantinėje spalio 3 dieną ir viešės tris dienas. Tai bus oficialus Didžiosios Britanijos karo laivų vizitas, tad buvo sutarta, kad būtina sudaryti 3-4 žmonių komisiją (jai vadovaus mero pavaduotojas), kuri ruošis vizitui ir spręs anglų pateiktus reikalavimus: apgalvota transporto schema, tinkama uosto įranga, aprūpinimas maisto produktais, pašto, pašto, medicinos, kultūros paslaugos", - pranešė VE.

Be kita ko, susitikimo metu "pasikeista mintimis dėl okupacinės kariuomenės išvedimo techninių galimybių", o štai D. Holidėjus ypač domėjosi, "ar Pakrančių apsaugos rinktinė tinkamai pasiruošusi prekiautojų narkotikais antplūdžiui, nes jau yra signalų, kad narkomafija nežada aplenkti Lietuvos sienų."

Dabar, praėjus 25 metams, matome, kad tarptautinė narkomafija Lietuvos neaplenkė. Atsirado net sava narkomafija. Tačiau ne apie ją kalba, o apie D. Holidėjų, kuris, 1994-aisiais baigęs tarnybą, irgi neaplenkė Lietuvos. Jis joje pasiliko. Priežasties vardas - Miglė.

Taigi, dabar, praėjus 25 metams, buvęs britų karo lakūnas (ir net pilotavęs lėktuvą su atomine bomba) gyvena Klaipėdos rajone, aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės ir viso mūsų krašto veikloje. Laisvai kalba lietuviškai ir sako nenorintis grįžti į Angliją.

O pirmasis Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvai po diplomatinių santykių atkūrimo (1991-1994 m.) M. Pertas šių dienų nesulaukė. Jis mirė 2015-ųjų balandį, tačiau iki pačių paskutinių dienų prisiminė ir Lietuvą, ir Klaipėdą - savo sūnaus Kristoferio (Christopher) paprašė, kad šis tų pačių metų gegužę dalyvautų "Vilties bėgime" uostamiestyje. Neatsitiktinai - būtent M. Pertas buvo vienas paramos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui uostamiestyje paramos iniciatorių. Dalyvavo tame bėgime ir jo artimas ilgametis draugas D. Holidėjus.

Veriantis sienoms, Lietuvoje ėmė lankytis vis daugiau užsieniečių, ir ne tik oficialių vizitų. Štai 72 metų Gerardas Brenenradtsas (Gerard Brennenraedts) atvyko į Macikus Šilutės rajone ieškoti ūkininkų, pas kuriuos jis, 19-metis belgas, pateko prieškariu kaip vokiečių belaisvis ir Anso Jakšo bei jo žmonos ūkyje praleido dvejus metus. Štai kokie stiprūs jaunystės įspūdžiai ir koks gali būti stiprus paprasčiausio žmogiškumo jausmas - noro padėkoti geradariams nenumaldė nė pusė prabėgusio amžiaus.

O pačioje Lietuvoje žmogiškumas, visą tą laiką tryptas kerziniais totalitarinės sistemos batais, nesiskleidė tokiu greičiu, kokiu tikėtasi. Kur ten...

"Naujojoje Uosto gatvėje, netoli "Vaivorykštės" parduotuvės, sunkvežimis savivartis aplenkė girtą pilietį B. E. Iš kabinos išlipo apie 25 metų amžiaus, 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tiesių šviesių plaukų vairuotojas, vilkėjęs pilka striuke bei rudomis kelnėmis, ir sudavė minėtam piliečiui kumščiu į veidą.

Po smūgio B. E. parkrito. Vairuotojas paėmė jį už pečių ir nuvilko į važiuojamąją kelio dalį po sunkvežimio ratais. Paskui, įlipęs į mašiną, pavažiavo atgal ir į priekį - iš pradžių piliečiui B. E. pervažiavo dešinę, po to - abi kojas. Tada nenustatytas vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo."

Gal galite padėti atpažinti įtariamąjį?