"Vakarų ekspresas". 1992 06 18

Žinia, įvairiausių modelių valtis ir burvaltes statęs J. Gižas su žmona Eva Traušis buvo susilaukęs septynių vaikų - sūnų Vilhelmo (Wilhelm), Jono (Johann), Martyno (Martin) ir dukterų Jadvygos (Hedvig), Elzės (Else), Ievos (Eva) ir Marijos (Maria).
Būtent Eva, gimusi 1907-aisiais, ir globojo senstantį tėvą.

"Ji tapo namų šeimininke ir šeimos tradicijų saugotoja. Aplinkiniai ją vadino tiesiog Gižo Eve. Buvo graži ir turtinga nuotaka, tačiau, pasišventusi savo senstančio tėvo globai, - neištekėjo. Laivadirbys mirė 1940 m. sausio 31 d. ir buvo palaidotas senosiose Drevernos kapinėse. Po tėvo mirties Ieva liko gyventi Drevernoje. Vėliau globojo savo sesers Jadvygos sūnų Joną. Ievos dėka buvo išsaugota daug laivadirbio instrumentų, įrankių, išliko jos pasakojimai apie tėvo gyvenimą, amatą. Ieva Gižaitė mirė 1993 m. rudenį ir buvo palaidota Drevernos kapinėse", - rašoma "Vikipedijoje".
Taigi, Evai buvo likę gyventi kiek daugiau nei metai, kai ją, įsikūrusią vienoje iš likusių dviejų tėvo sodybų kartu su sesers Edvikės Starienės sūnumi Jonu, aplankė "Vakarų ekspresas".

"Nebnoru vieryti, kad bebūtų koks tėvo statytas bootell, - įmaišydama vokiškų žodžių žurnalistui pasakojo moteris. - Mano  tėvs buva nepaiks, kad išmoka bootell statyti. Mislij, kad aš lentas nešiau, skūdrikes nuo tėva priimdavau. Darbininkų tėvs neturėja. Trys broliai ir keturios seserys buvome, kan reikėjo, tą ir padėdavom."

Darbas moteriai buvo šventas dalykas. Net ant sienos kabantis baltas rankšluostis buvo išsiuvinėtas vokiškais žodžiais: "Neapraudok ryto, kuris darbo duoda, nes privalai rūpintis žmonėmis, kuriuos myli."

"Žmogus turi pats savo gyvenimą reguliuoti, jei nenor prie kvailųjų būti. Juk kas dabar per laikai, nuo didelio iki mažo vag, parduod ir prisiger... Manei visi žmonės yra geri, ale aš esu visiems pikta, prie tvarkos varau, nes anei dara, kaip nori. Iššampuoju visus. Taip savo nelabumą išleidžiu. Kam anei paikai dirb..." - neslėpė Eva.
Visus darbus ūkyje ji dirbo pati. Todėl, prisipažino, ir liko netekėjusi.

"Aš esu Drevernos panelė - froilen Gižas. Daug kavalierių buvo, bet palikau froilen... Norėjo kavalieriai pirmiau mano jaunystę atimti. Ar aš paika? Mamikė pasakė: "Gausi vyrą, tai ne tik tave, bet ir mane senatvėje muš." Aš taip ir kukuoju viena kaip gegutė. Visus darbus dirbau ir nereik man to vyro. Gyvenome su mamike, bet ji jau seniai mirusi. O dabar ši sodyba, kai numirsiu, Jonui paliks..."

"Vakarų ekspresas" ne tik užfiksavo gyvosios pamario krašto legendos atsiminimus. Jis tapo ir kitu liudininku - stebėjo, kaip dėl visiško nesiskaitymo su įstatymais ir su paprasčiausiais ekonomikos dėsniais žlugdoma absoliučiai netalentingų žmonių valdoma didžiausia Lietuvos laivyno įmonė "Jūra".

VE aprašytos istorijos esmė tokia. Maskvoje apsilankęs "Jūros" gen. direktorius Bernardas Krištanavičius ir Žemės ūkio ministerijos Žuvų pramonės departamento direktorius Algirdas Rusakevičius taip ir nesugebėjo gauti kvotų perspektyviausioje žūklės vietoje - Barenco jūroje. Tačiau gauti tas kvotas krevečių žvejybai pavyko Klaipėdoje įsikūrusiai bendrai Lietuvos ir Danijos įmonei "oalr Prawncess Co. Ltd".
"Jūros" vadovai buvo pažadėję šiai firmai išnuomoti keletą laivų, tačiau netrukus visiškai nepalankiomis sąlygomis, pigiau nei būtų sumokėję danai, juos suteikė Rusijos ir JAV įmonei "Nord-Atlantik", kuri, kaip nustatė VE, neturi nei adreso, nei antspaudo, nei sąskaitos banke, kitaip sakant, realiai neegzistuoja. Maža to - ši įtartina kontora net neturėjo kvotų žvejoti Barence.

Tiesa, premjeras Gediminas Vagnorius Žemės ūkio ministerijai nurodė, kad "Jūros" ir "Nord-Atlantik" sutartis turi būti nutraukta, laivai išnuomoti legaliai, konkurso tvarka, tačiau šaukštai buvo po pietų - beveik nauji žvejybos traleriai "Žagarė", Šeduva", "Vertikalas", "Merkabas", "Lydeka" jau buvo seniausiai išplaukę. O vėliau, nepaisant G. Vagnoriaus įsakymo, "Jūra" jūron išleido ir "Sterką".

Žurnalistams kilo nerimas, kad šie laivai į Lietuvą gali ir nebegrįžti. "Jūros" sutartyje su "Nord-Atlantik" visų laivų kaina nurodyta bene 10 kartų mažesnė už realiąją, todėl firmai nuomotojai jų areštas esą būtų tik į naudą. O arešto tikimybė  buvo didelė - laivai žuvis juk gaudė nelegaliai, t. y. be kvotų. Be to, lyg tyčia, vienas iš jų, "Žagarė", netoli Švedijos užplaukė ant seklumos.

"Jūros" nuostoliai šiuo metu sudaro maždaug 720 milijonų rublių. Ant seklumos užplaukusios "Žagarės" remontą pagal kol kas negaliojančias sutarties su "Nord-Atlantik" sąlygas turės apmokėti "Jūra". O tai - valiuta. "Nord-Atlantik" jau spėjo uždirbti apie 230 tūkstančių dolerių Lietuvos laivais, o "Jūrai" nubyrėjo tik 15 tūkstančių. Kur kiti doleriai?" - klausė VE.

Tai - tik vienas iš "Jūros" valdymo pavyzdžių. Todėl tikrai nenuostabu, kad įmonė žlugo. Keista tik, kad agonija tęsėsi tiek ilgai - iki pat galutinio bankroto 1998-aisiais.
Kaltų nerasta...