"Vakarų ekspresas". 1992 04 09 ir 11

"Vakarų ekspresas". 1992 04 09 ir 11

Štai taip - Lietuva areštavo vieną aršiausių su mūsų šalies nepriklausomybe bandžiusių kovoti Rusijos kariškių ir nesulaukė jokio kaimyninės šalies atsako (jei atsaku nevadinsime derybų atvykusių Rusijos generalinio štabo vadovų vizito). Skamba neblogai, ar ne?

Taip buvo prieš 25 metus. Bet taip būtų dabar? Vargu - komanda pulti Kremliuje greičiausiai nuskambėtų nepraėjus nė valandai po arešto.

Kita vertus, svarstymai "kas būtų, jei būtų" dažnai tėra rašymas šakėmis ant vandens. Todėl grįžkime į 1992-uosius.

Mūšis dėl Ivano

O juose balandžio pradžioje atsitiko štai kas - Klaipėdos miesto vyr. prokuroras Ignas Laucius pasirašė nutarimą suimti Rusijos kariuomenės jūrų pėstininkų brigados vadą pulkininką Ivaną Černychą.

Priežasčių tam pakako. Draugas Ivanas 1991-ųjų rugpjūčio pučo metu pasiskelbė Klaipėdos miesto karinio garnizono "karo komendantu ypatingajai padėčiai" ir ryšium su ypatingosios padėties įvedimu pareikalavo perduoti valdžią "Kariniam piliečių komitetui". Todėl ir buvo apkaltintas kenkimu Lietuvos valstybei.

Mūsų šalies Generalinė prokuratūra ne kartą prašė Rusijos išduoti I. Černychą kaip karo nusikaltėlį bei pučo dalyvį, tačiau rusai tokius prašymus ignoravo, ir pulkininkas, manydamas, kad Lietuva pabijos jį areštuoti, ramiausiai važinėjo iš savo dalinio dabartiniame universiteto miestelyje į namus Danės gatvės daugiabučiame lydimas tik vairuotojo.

To namo laiptinėje (kurioje, beje, gyveno ir pats I. Laucius) "Aro" vyrų jis ir areštuotas balandžio 7-ąją. Kartu su vairuotoju. Pastarasis netrukus paleistas, o pulkininkas išvežtas į Vilnių. Štai tada pasidarė karšta - ir Klaipėdoje, ir Vilniuje.

"Kaimyninės valstybės kariškiai iš Klaipėdos garnizono reagavo nedelsdami. Naktį iš antradienio į trečiadienį uostamiesčio prieigose judėjo karinis NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugos, SSRS pakeitusio politinio darinio, kurios narė buvo ir Rusija. - Autor. past.) transportas <...>

Klaipėdos garnizono karininkai paskelbė karinės parengties padėtį, o miesto Tarybai buvo pateiktas ultimatumas: iki trečiadienio 14 valandos paleisti I. Černychą, o jeigu ne, Klaipėdos kariškiai, taip pat tankų dalinys Telšiuose bei kitos karinės grupuotės, dislokuotos Žemaitijoje, pajudės jo vaduoti į Vilnių", - pranešė VE.

Išgirdus tokius grasinimus, sustiprinta Lukiškių kalėjimo apsauga - ją perėmė garsusis Viešojo saugumo tarnybos 1-asis pulkas. Vilniuje dėl I. Černycho paleidimo pradėtos derybos su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu.

Klaipėdos buvęs Rusijos kariškiai derėjosi su miesto Tarybos pirmininku Vytautu Čepu. Nors derybomis tą pavadinti gal ir sunku: "Miesto Taryboje Rusijos Baltijos laivyno kranto kariuomenės vadas generolas majoras N. F. Lukijančiukas iš Kaliningrado bei Klaipėdoje dislokuotos trečiosios divizijos štabo viršininkas pulkininkas V. Kerskis ultimatyviai pareikalavo paleisti I. Černychą."

Rusai Klaipėdoje savo tankais buvo išdrįsę išvažiuoti iš kareivinių miestelio į Herkaus Manto gatvę ir sugadino asfaltą, tačiau tuo žala miestui ir baigėsi. Konfliktas išspręstas gana diplomatiškai - nors Rusijos kariuomenės vadai ir grasino Lietuvai, jie sutiko sumokėti visiškai simbolišką 1 000 rublių (už tiek buvo galima nusipirkti kelis butelius degtinės) užstatą, ir I. Černychas, apklaustas Generalinėje prokuratūroje bei perduotas Rusijos Šiaurės Vakarų kariuomenės grupės vadui Valerijui Mironovui, išsiųstas iš šalies. Ir Rusijoje apdovanotas generolo laipsniu...

Tiesa, Klaipėdoje buvę rusų kariškiai nenurimo - miesto vadovus apkaltinę tarptautinės teisės pažeidimas, gąsdino... piketu prie savivaldybės. Bet jis taip ir neįvyko. Iki galutinio Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos buvo likę metai ir kiek daugiau nei keturi mėnesiai...

Ir mūšis dėl Melnragės

Tomis 1992-ųjų dienomis Klaipėdoje kur kas svarbesnė kova vyko ne su svetimais, o su savais - dėl naftos importo-eksporto įmonės statybos vietos.

Buvęs ilgametis miesto vadovas, o tuomet Aukščiausiosios Tarybos deputatas Alfonsas Žalys "Vakarų eksprese" paskelbė iš projektuotojų gautą brėžinį, iš kurio buvo aišku, jog jei tokia įmonė bus statoma tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės (kaip siūlė Vyriausybė, beje, kartu su aplinkosaugininkais), šių gyvenviečių neliks.

Ir dėl to A. Žalys buvo visiškai teisus. Tačiau jo pateiktas siūlymas buvo - bent žvelgiant iš šiandieninių pozicijų - ne mažiau šokiruojantis.

"Nesutinku su tais, kurie teigia, kad yra tik vienas - Būtingės variantas. Manau, kad negalima atmesti ir Karklės varianto. Mano supratimu, jis būtų greičiau realizuojamas, pigesnis objekto jūrinis aptarnavimas, eksploatacija.

Gamtos išsaugojimo požiūriu šis variantas principialiai skiriasi nuo Melnragės, nes prie Karklės yra Naftos terminalo vietos parinkimo erdvė: toliau nuo jūros nėra miško, blogesnės žemės".

Pavasaris...

Šioje įvairiausios pakraipos mūšių atmosferoje tik jautrios sielos žmonės, tokie, kaip Edas Vaičkus, pastebėjo, kad į Klaipėdą pagaliau atėjo pavasaris.

"Kažkaip labai tikėtai nuo Mėsos kombinato į Klaipėdą skubiai atėjo pavasaris. Ir prasidėjo. Iš kažkur išlindo musės ir vangiai pradėjo ropinėti po dirvonus ir valgyklų sienomis. Į gatves išvažiavo motociklininkai ir autoinspektoriai. Drausmės reikia laikytis ir pavasarį. Merginų apdarėliai "suminėjo" iki tam tikrų padorumo ribų, jog... jog rodės, tikrai į Klaipėdą pavasaris parėjo nuo Mėsos kombinato pusės."

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder