"Vakarų ekspresas". 1992 02 11

"Vakarų ekspresas". 1992 02 11

Klaipėdos miesto savivaldybės Privatizavimo tarnyba paskaičiavo savo pusės metų veiklos rezultatus. Konstatuota: nors ir sunkiai girgždėdamas, valstybinio turto pardavimo mechanizmas pamažu įsilinguoja.

"Jau kelios dešimtys klaipėdiečių, kas pusvelčiui nusipirkęs, kas paklojęs milijoną kitą medinių rublių, tapo kioskų, parduotuvių, fotoateljė, kirpyklų ir panašių pirkinių savininkais", - privatizavimo rezultatus skaitytojams pateikė VE.

O štai skaičiais tie pusė metų Privatizavimo tarnybos veiklos atrodė taip: daugiau nei 70 aukcionų, bendra parduotų objektų vertė (rubliais ir investiciniais čekiais) 1991 m. siekė beveik 8,5 mln., per pirmą 1992-ųjų mėnesį - jau net daugiau nei 14,6 mln.

Aišku, paprastiems klaipėdiečiams tie skaičiai buvo neįdomūs. Jiems įdomesnės buvo pavardės žmonių, kurie tapo kioskų, parduotuvių etc. savininkais. Mieste jau net ne puse, o visomis lūpomis buvo kalbama apie tai, kad už šių visų "naujų lietuvių" slypi nusikalstamu būdu gauti pinigai, o privatizavimo aukcionai vyksta juose tvarką darant samdytiems skustagalviams berniukams, konkurentams paaiškinantiems, kad čia užsuktų kitą kartą.

"Aukcionų suvestinėse dažnai kartojasi tos pačios pavardės. Kas jis - Klaipėdos milijonierius?" - taip subtiliai VE žurnalistas paklausė miesto Privatizavimo tarnybos viršininko Audriaus Kaladžinsko.

Pastarasis laikėsi principo "nepagautas - ne vagis": "Iki šiol Klaipėdoje įvairius objektus pirko fizinių asmenų grupės (pastaruoju metu net iki 100-150 žmonių), kurias suburia akcinės bendrovės. Dažnai pasitaiko, kad šioms grupėms atstovauja tie patys įgalioti asmenys, todėl susidaro klaidingas įspūdis, kad veikia mafija", - toks buvo atsakymas.

Tuo metu Kriminalinėje policijoje atsirandančios organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos ėmė po truputį stebėti, kas vyksta valstybinio turto privatizavimo aukcionuose, deja, jų darbo rezultatai liko į Vidaus reikalų ministeriją Vilniuje nusiųstų ir dėl kažkokių priežasčių pamirštose tarnybinėse pažymose.

O nepagautieji taip ir liko ne vagimis. Dabar kai kurių jau nėra net gyvųjų tarpe. Kiti tyliai pasitraukė į šešėlį. Treti iki šiol aktyviai reiškiasi. Pavardžių nepaminėsime. Nepagautas - ne vagis. O gaila.

Beje, miestui likdavo tik 30 proc. už privatizuotą objektą atitekusios sumos - 70 proc. pasiimdavo Vilnius, tiksliau, Respublikos privatizavimo fondas. Ir tai - jeigu tas objektas būdavo vietinio pavaldumo įmonė. O jei respublikinio, į sostinę nukeliaudavo 95 proc. gautos sumos. Gal tikrai ministerija turėjo priežasčių pasilaikyti ir "į procesą" nepaleisti tų operatyvinių kriminalistų pažymų...

O pinigų Klaipėdai tais laikais reikėjo. Savivaldybė tuometinėn Ekonomikos ministerijon nusiuntė raštą su nurodytu valiutos poreikiu 1992-iesiems.

"Valiutinių lėšų būtinai reikia Valstybiniam autobusų parkui kapitaliniam autobusų remontui, atsarginių detalių įsigijimui. Komunalinio ūkio įmonėms trūksta technikos.

Gydymo-profikaltikos įstaigoms reikalingos valiutinės lėšos tyrimo-gydymo aparatūrai įsigyti.

18,6-21,9 mln. dolerių atsieitų kontraktas su firma "Budimex", kuri užbaigtų biologinių nutekamojo vandens valymo įrenginių statybą, 1992 metams reikėtų 25 proc. šios sumos", - pranešė VE.

Taigi, Klaipėdos savivaldybė paprašė Vilniaus tiems metams uostamiesčiui skirti 7,6 mln. dolerių.

Ar gavo? Galbūt sužinosime kitose senų dienraščio numerių apžvalgose.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder