"Vakarų ekspresas". 1991 12 12 ir 14

Taigi, vienam žmogui leidžiama įsigyti 1 komplektą eglutės žaislų, po 2 vnt. kiekvienos kainos vienetinių eglutės žaisliukų, 1 vnt. girliandų, 1 dėžutę jubiliejinių žvakučių.

Nepulkite į paniką. Tai - ištrauka iš 1991-ųjų gruodžio VE numerio.

Laikas bėga, neša metus

Dabar - pranešimas iš Darbo biržos.

"Praėjusią savaitę mieste užregistruoti šie bedarbiai: mechanikai - 11, ekonomistai - 9, laivų statytojai - 5, darželio auklėtojos - 9, rusų kalbos mokytojai - 3, kultūros darbuotojai - 5, gydytojai - 2, dailininkai - 4. Po vieną žmogų yra šių specialybių: bulgarų kalbos mokytojas, lenkų kalbos mokytojas, plastmasių gamybos technologas, provizorius, akušerė, laivavedys. Pagal tautybes - 25 lietuviai ir 75 rusai."

Čia irgi 1991-ųjų gruodžio praėjusi savaitė, o ne 2016-ųjų. Tuo metu Darbo birža buvo ką tik įsikūrusi Šermukšnių gatvėje 4, netoli tuometinės Kelių policijos, ir dar net neturėjo telefono...

Beje, apie pastatus. Klaipėdos valdžia išnuomojo štai šias patalpas: Tiltų g. 6 - Lietuvos taupomajam bankui, Liepų g. 15 antrąjį aukštą - laikraščio "Lietuvos aidas" korespondentų punktui, trečiąjį - Nepriklausomybės partijos Klaipėdos skyriui, Liepų g. 10 - Jūrininkų sąjungai, I. Simonaitytės g. 27 pirmająjį aukštą - valstybinei prekybos įmonei ūkinių prekių ir galanterijos parduotuvėms įrengti, Taikos pr. 117 - 3-iojo policijos komisariato (PK) 1-ajai nuovadai.

Pastatas Vingio g. 14 išnuomotas 3-iojo PK 4-ajai nuovadai, Nemuno g. 121 - 3-iajai nuovadai, Galinio Pylimo g. 9 - 1 PK 1-ajai nuovadai, Tilžės g. 34 - 1-ajam PK ir jo 1-ajai nuovadai, Herkaus Manto g. 38 pirmasis aukštas - 2 PK 1-ajai nuovadai.

Štai taip uostamiestyje buvo įkurtas visas policijos pastatų tinklas. Bet metai ėjo, policija iš kone visų šių pastatų išsikraustė, Nepriklausomybės partija, liaudiškas kalbant, "užsilenkė", Jūrininkų sąjunga paliko Liepų gatvę, o "Lietuvos aidas"... Paklauskite jo paties, ką jis dabar veikia.

Šiek tiek apie partijas

Beje, dar apie pastatus. Savivaldybė nusprendė nutraukti negyvenamų patalpų Vilties g. 2 ir garažų nuomos sutartis su LDDP Klaipėdos miesto taryba.

Nelengva LDDP buvo tada, sunku ir dabar - rinkimai prapilti, nesisekė su kandidatu į teisingumo ministrus. Aišku, jie tikins esantys LSDP, bet visi mes žinome, kas yra kas Lietuvoje, ar ne?

Tiesą pasakius, tais 1991-aisiais nelengva buvo ir Sąjūdžiui. Panašu, jis tuo metu jau buvo tapęs suradikalėjusiu judėjimu, skirtu kovai su kitaip manančiaisiais. Ypač daug žibalo į ugnį įpylė Vytauto Landsbergio pareiškimai apie Lietuvai būtiną prezidento instituciją, į kurios pagrindinę kėdę pretendavo... jis pats.

"Sąjūdžio viršūnė, skubindama rinkti prezidentą, omenyje turi tik vieną asmenį, kuris iš esmės neturi jokios Lietuvos partijos paramos, o remiasi jau gerokai autoritetą praradusiais Sąjūdžio likučiais.

Neskubama prezidento rinkti kitose Baltijos respublikose. Gal todėl, kad, pavyzdžiui, Estijoje politiniai lyderiai, buvę Liaudies fronto vadovai, stovi politinių partijų priešakyje. Jie daugiau rūpinasi daugpartinės sistemos - demokratijos garanto - sukūrimu, o ne asmeninių ambicijų patenkinimu", - VE puslapiuose konstatavo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas klaipėdietis Vytautas Plečkaitis.

Romo nuopelnų neįvertino

Kol visi ginčijosi, reikalingas Lietuvai prezidentas ar ne, kainos ir toliau šoko savo švento Vito šokį - per vieną dieną pieno ir mėsos gaminiai vidutiniškai pabrango 30-40 proc. Jos tiesiog žudė paprastus žmones.

Tą suprato net vaikai. Štai kelerių metukų Gintarė Butkutė, VE žurnalistų paklausta, ko norėtų dovanų Kalėdoms, atsakė: "Vienoje parduotuvėje mačiau dvi lėles - vyrą ir žmoną. Jos buvo labai gražiai aprengtos ir įdėtos į spalvotą dėžutę su permatomu viršeliu. Bet mama sakė, kad jos labai brangios ir ji niekada neuždirbs tiek pinigų. Tai tegu Senelis jas atneša ir padeda po eglute. Arba geriau tegu iš karto jas man padovanoja, kad nebereiktų miegoti ir laukti."

Vyresni žmonės gyvenimo dėsnius išmanė geriau, todėl Kalėdų Seniais nusprendė pabūti patys sau. Jei tikėtume 1991-ųjų VE, taip pabandė padaryti ir tuometinis Klaipėdos dramos teatro direktorius Romas Pletkauskas.

"Dramos teatras gavo paskyras dviem automobiliams. Teatro direktorius R. Pletkauskas visuotiniame susirinkime išvardinęs savo nuopelnus teatrui paprašė kolektyvo, kad "šeštuką" paskirtų jam, nors jis jau turi vieną automobilį. Teatro kolektyvas, apsvarstęs nuopelnus, automobilį paskyrė aktoriui Povilui Stankui."

"Svajonės" kelionė

Na, o smagiausia istorija, kuria skaitytojus bandė pradžiuginti skaitytojus mūsų laikraštis tą depresinį gruodį, priklauso dienoraščiui, kuriuo pasidalino klaipėdiečiai Evaldas Ragulis ir Gintaras Gineika, į Klaipėdą iš Vokietijos parplukdę ten už 660 DM įsigytą 19 metų senumo jachtą "Svajonė".

"Lapkričio 19 d. Išeinam pro vartus, kiek valandų nežinom. Laukiame, kol radijas pasakys, kiek laiko. Plaukiam patys nežinom kur, bet kelio atgal nėra. <...>

Lapkričio 20 d. Atsikėlėm ir pavalgėm. Evaldas nustatė jachtos vietą navigacijai nežinomu būdu - dildės pagalba. <...>

Lapkričio 24 d. Paryčiui štormas nurimo. Šalta ir drėgna. Temperatūra jachtos viduje +6 laipsniai C. Nuo kajutės lubų smarkiai laša. Jau ketvirtą parą nenusirengiam, o paskutiniu metu ir miegame su striukėmis. <...>

Lapkričio 26 d. įplaukėm į Štralzundo kanalą. <...> Čia prasidėjo nemalonumai. Policija liepė mums nešdintis iš čia. Aiškinimai, kad suplyšo mūsų burės, nusėdo akumuliatorius, nepadėjo. Iki vakar pramiegojom. Atsikėlę sužinojome, jog jachtklube yra baras. Bare apie mus jau žinojo, ir prasidėjo lenktynės, kas daugiau pastatys alaus. Atrodo, buvome gerokai įkaušę, kada vienas vokietis užsimanė pažiūrėti jachtą, nupirko butelį, ir įšlitiniavome į jachtą. Bet vokietis mums greitai atsibodo ir atėjo policininkai, atvežė pasus ir liepė dingti. Nuėjome, parsinešėme alaus ir sėdome galvoti, kur plaukti. <...>"

O toliau jų nuotykiai tokie - akumuliatorius užgeso dar Danijoje (buriuotojai nusipirko aliejaus ir degino balaną), dujos baigėsi likus dviem paroms kelio iki Klaipėdos, cigaretės - parai, radijas mirė likus 2 paroms. Galų gale, paklaidžiojusi rūke palei Lietuvos krantus, "Svajonė" įplaukė į Klaipėdos uostą.

E. Ragulis vėliau dar buriavo, tačiau įrašai jo biografijoje buvo jau nebe tokie linksmi - pabėgėlių gabenimas, cigarečių kontrabanda, kalėjimas. O gal tai dar įdomiau? Kaip pažiūrėsi...

Tarakonų meniu

Ir dar šiek tiek 1991-ųjų realijų.

"Laukininkų gatvėje, "Vyturio" prekybos centre įsikūrusioje JMB "Baltija" 163-iojoje parduotuvėje tarakonai, ropinėdami grilio viščiukais, smagiai kerta keptą paukštieną - matyt, naudojasi dėl didelių kainų sumažėjusia paklausa."

"Visą savaitę aukščiausios kategorijos "Klaipėdos" restorane prekiaujama vienintelės rūšies alkoholiniu gėrimu - obuolių vynu. Lankytojai neįvertino naujovės - svaigalus ėmė atsinešti su savimi."

"Miesto stomatologinėje poliklinikoje, operacinėje, stovi emaliuotas kibiras. Nieko ypatingo? Galbūt, tačiau kibiro vietoje anksčiau stovėjo spjaudyklė."