"Vakarų ekspresas". 1991 10 29

Meras paaiškino, kad jis priklauso Europos Sąjungos Regionų komitetui, ir važinėja (tiksliau, skraido) į komiteto posėdžius. Už Europos pinigus.

Reikia spėti, kad tokie paaiškinimai patiko ne visiems. Lietuviška prasme nepasitenkinimas suprantamas - kam patinka sėdėti namie, kai kaimynas keliauja po užsienius?

Gal merą paguos tai, kad 1991-aisiais jo pirmtakai buvo sulaukę tokių pačių klausimų - kodėl ir kur jie važinėja, kam tai naudinga ir panašiai. "Vakarų ekspreso" surengtoje skaitytojų apklausoje 46 proc. respondentų sakė iš tokių kelionių nieko gero nesitikintys.

Užduoties apšviesti toliau savo nosies nematančius pavyzdžius tamsuolius (arba tamsius pavyduolius) ėmėsi tuometinis miesto Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas. Ką tik grįžęs iš kelionės po Japoniją.

Jis konstatavo, kad "nepasitikėjimo bakterijos užkrėtusios žmonių sąmonę, ir tai suprantama, nes iki šiol, t. y. esant centralizuotai tiekimo-skirstymo sistemai, centralizuotiems ryšiams su užsieniu, bet kokio lygio vadovų kelionės į užsienį buvo daugiau asmeninio pobūdžio".

Miesto Tarybos pirmininkas sutiko, kad kiekvieną kelionę į užsienį reikia vertinti kritiškai, tačiau tas "kritiškai" nereiškia, kad su išankstine neigiama nuostata.

"O dabar tik spėji grįžti ir jau išgirsti tokių fantastiškų gandų, tokių, švelniai sakant istorijėlių, kad belieka tik stebėtis tų žmonių vaizduote. Iš kur visa tai, kokiais būdais jie gauna tokią informaciją? Tai negerų žmonių darbas, bet palikime tai jų pačių sąžinei. Galbūt to niekada mums nepavyks išvengti", - spėjo V. Čepas. Ir buvo teisus.

Taip, pripažino jis, asmeniniai interesai kelionėse visada būna: "Nuvažiavęs į užsienį daug pamatai, susipažįsti su įdomiais žmonėmis, aplankai muziejus ir kt." Bet "svarbu, kad asmeninis interesas neužgožtų visuomeninio, kitaip sakant, pradžioje reikia sutvarkyti tai, dėl ko atvykai, o tik paskui, jei yra laiko, asmeninius."

Kad niekam nekiltų klausimų, miesto Tarybos pirmininkas pasiūlė Savivaldybėje įsteigti Ryšių su užsieniu skyrių: "Tada būtų aišku, kas važiuoja į užsienį savo iniciatyva, per savo atostogas, o kas miesto ar respublikinės delegacijos sudėtyje."

Ryšių su užsieniu skyrius Klaipėdos savivaldybėje netrukus po to tikrai atsirado.

Beje, kalbėdamas apie vizitus, jis užsiminė, kad tomis dienomis Klaipėdoje lankėsi Kolumbijos pramonininkas Vytis Didžiulis (pas kurį V. Čepas viešėjo vasarą. Ne asmeniškai - Vyriausybės delegacijos sudėtyje) ir visą dieną skyrė Klaipėdos pramonės įmonių apžiūrai.

"Reikia manyti, kad prityręs specialistas ne tik žiūrės. Dar tada, vasarą, buvo susitarta, kad jis vieną iš savo įmonių, gaminančių aukščiausios kokybės garo katilus, perkels į Lietuvą. Kur ta įmonė bus - Kaune ar Klaipėdoje - netolimos ateities klausimas", - sakė V. Čepas.

Na, lyg ir neteko girdėti apie lietuvio-kolumbiečio kompanijas mūsų šalyje. Bet nepamirškime to, kad Lietuvoje 2000-aisiais apsigyveno jo sūnus Jurgis. Jurgis Didžiulis, jei teko girdėti.

Ne pati blogiausia investicija, ar ne? Ir kas dabar pasakys, kad V. Čepo komandiruotė Kolumbijoje 1991-ųjų vasarą prie to neprisidėjo? Žiūrėk, ir po paskutinės, jau šio spalio, V. Grubliausko viešnagės toje pačioje Kolumbijoje kas nors gims. Ypač turint omenyje, kad meras į Bogotą vyko su žmona Inga...

Na, o pabaigai, dar šiek tiek pavardžių, susiejančių 1991 metus su 2016-aisiais. Jokių komentarų, tiesiog grynų gryniausia citata.

"Valstybinė akcinė įmonė "Gargždų statyba" praneša, kad sunkėja Klaipėdos rajono ūkių finansinė padėtis. Už įvykdytus darbus š. m. spalio 22 d. mums skolingi "Minijos" kolūkis (pirmininkas Sigitas Karbauskas) - 269 tūkst. 667 rb. už klubo ir valymo įrengimų statybą, "Veiviržos" kolūkis (pirmininkas Juozas Paliakas) - 189 tūkst. 732 rb už 10 gyv. namų ir veršidės statybą, Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas (direktorius Stasys Bernotas) - 99 tūkst. 157 rb už techninio aptarnavimo punkto ir trąšų sandėlio statybą."