"Vakarų ekspresas". 1991 08 22 ir 24

Pradžiai - apie nerimą. Visas jis buvo susijęs su valstybiniu perversmu Sovietų Sąjungoje, kuriuo nukvakę pašlemėkai "komuniagos" su KGB pirmininku bei gynybos ir vidaus reikalų ministrais priešakyje pabandė atimti valdžią iš SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo.

Policininkai pabėgo

Vykdydami jų nurodymus sovietinės Klaipėdos karinės įgulos vadai uostamiesčio vadovus paragino sėdėti tyliai ir būti pasiruošusius perduoti valdžią kažkokiems "kariniams pilietiniams komitetams". Niekas to daryti, aišku, nesirengė, tačiau baimės buvo nemažai.

Tą atspindi ir tų dienų "Vakarų ekspreso" numeris, labiau primenantis suvestines iš fronto - chronologine tvarka pateikti miesto valdžios veiksmai, raportai apie padėtį svarbiausiose įmonėse ir institucijose, taip pat ir kaimyniniuose rajonuose.

Vienas iš "karščiausių" taškų (ypač įvertinus kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius) buvo Girulių televizijos bokštas. Jame budėjo ir jaunoji VE reporterė Dalia Grikšaitė. Pagrindo baimintis būta - atėjo pranešimai, jog sovietų kariškiai užėmė Šiaulių, Panevėžio ir Anykščių telecentrus. Pirmieji įtampos neišlaikė... policininkai.

"Keisčiausia, kad pirmiausia kulnus paraitė policininkai. Tiesa, netrukus grįžo ir dar ilgai ilgai aiškinosi, kas kam ir ką įsakė. Gerai, kad dar nors keletas grįžo, nes viena porelė ginkluotų policininkų patraukė tiesiai į miestą. Nusispjauti, kad reikia saugoti. Ačiū Dievui, tą rytą niekas nepuolė. O jeigu pabandys?" - stebėjosi D. Grikšaitė.

Makaronų reikalai

Šiaip labai didelės panikos nebuvo, miestas, nors ir sudirgęs, gyveno toliau. Įmonėse apskritai nebuvo jokios panikos ženklų, kaip ir liepia įgimti išgyvenimo instinktai, žmonės puolė pirkti maisto produktų. Dažnai - be jokios logikos. Na, pavyzdžiui, kiek tu sukaupsi ateičiai sviesto?

"Jaučiame padidėjusį pirkėjų antplūdį maisto produktų parduotuvėse. Labiausiai perkamas svietas, kruopos, miltai. Nors tokiais atvejais pirkimo bumas neišvengiamas, miesto gyventojus noriu nuraminti, kad maisto produktų yra sukaupta nemažai ir jų pakaks", - tikino Valstybinės prekybos įmonės direktorius Rimantas Cibauskas.

Įprastu režimu veikė uostas (nors sklido gandai, kad reidą blokavo kariniai laivai, o pats uostas uždarytas), paštas, autobusų ir geležinkelio stotys, pieno ir mėsos kombinatai. Tik štai Duonos gamykloje Nr. 2 - neeilinis įvykis.

"Keletą valandų nedirbo makaronų cechas - laiku neatvežė miltų iš Joniškio. Ten sugedo miltovežis", - sakė gamyklos technikos direktorė Liudmila Leonenko.

Išėjo Leninas visiems laikams

Sunku patikėti, bet jau po dviejų dienų pasirodęs kitas VE numeris byloja visiškai priešingas nuotaikas. Žlugęs rugpjūčio pučas ir jo organizatorių suėmimas įvykius pasuko netikėta linkme - kone metus automatais ir kovinėmis amfibijomis ginkluoti sovietų kariškiai, saugoję Lenino paminklą, pasitraukė. Jis nedelsiant buvo demontuotas, toks pat likimas ištiko ir patranką ant postamento tuometinės Pergalės (dabar Lietuvininkų aikštėje).

"Išėjo Leninas visiems laikams", - taikliai konstatavo VE reporteriai. Jie pasidalino įspūdžiais iš Lenino - nieko nepadarysi, tuomet ji taip vadinosi - aikštės.

"Plojimai, juokas, palengvėjimo atodūsiai - išvažiavo Didysis vadas. O prieš tai, kol montavo granito plokštes, žmonės pasakojo anekdotus, teikė racionalius pasiūlymus, kaip greičiau jį išgrūsti. Gal nuauti batus? Gal pertraukti per pusę? Ir dar aibės "gal", "... reikėjo daryti taip"...

Bet darbininkai darė taip, kaip reikėjo. Kranas nukėlė vieną plokštę, kitą. Truputį "pakasė" padus kompresoriumi. Ir Leninas pajudėjo, pakilo, atsigulė. Ir tada... tada minia nušlavė visas skeveldras, lyg ir nieko iš vado didybės nebeliko. Vakare čia, kaip ir visose Baltijos respublikose, žmonės užkurs laužą. Kad, anot miesto Tarybos deputato A. Žalio, "liepsnoje išdegusi, ši vieta taptų šventa".

Istorinės akimirkos Klaipėdos gyvenime, ką čia bepridursi.

Apsupti saugumiečiai

Beje, ir dabar, praėjus 25 metams, Klaipėdos valdžia, visuomenininkai ir net verslininkai svarsto, ką reikėtų daryti su ta "šventa vieta". Ir niekaip nesutaria. O tada viskas atrodė daug aiškiau. Štai ką daryti siūlė "Vakarų ekspreso" redakcija:

"Vakar iš miesto centro išvažiavus šarvuočiams ir "išėjus" V. Leninui, Klaipėdos pagrindinė aikštė liko be pavadinimo. Kadangi chuntą įveikė demokratinės jėgos ir ši pergalė privertė išsinešdinti kariškius, siūlome centrinę miesto aikštę pavadinti Demokratijos aikšte, įsipareigojant šioje vietoje niekada nestatyti jokio paminklo."

Vis dėlto dar ne visi apsivalymo darbai buvo padaryti. Liko toks dalykas kaip Lietuvos SSR KGB. Prie jo raudonų plytų pastato Taikos prospekte susirinko minia klaipėdiečių, pasiruošusių atlikti tuos darbus.

"Ar nesulauksime linčo teismo?" - jau nebe retoriškai, o pakankamai tiesiai paklausė apgultį stebėję VE žurnalistai. Galimybė, kad taip atsitiks, buvo nemenka.

"Minia nerimo. Kažkas pasiūlė nulaužti veidrodį lauke, prieš pagrindinį įvažiavimą. Veidrodžio nenulaužė, tik pasuko iš pirminės padėties.

Pastato viduje vaikšto žmonės. Retkarčiais prieina ir žvilgčioja pro užuolaidų plyšius. Susirinkusieji į tai reaguoja švilpimu, šauksmais. O 14.25 val. vienas saugumo darbuotojas beldžiasi į duris. Jos atidaromos ne iškart, ir, rodos, švilpimo sukeltas gūsis galėtų priblokšti jį prie sienos.

Didžioji dalis susirinkusiųjų būriuojasi prie pagrindinio išvažiavimo, kurį užtvėrusi "saugo" mašina su blokais. Būtent ji ir neleido arčiau privažiuoti pilkai "Volgai". Minia prabilo kaip vienas, niekas neberinko žodžių; tokiam atvejui ten buvę neblaivūs (tarp kurių būta ir Šaulių sąjungos narių!) nesigėdijo pažerti ir keiksmų. Rusiškų, stiprių", - skaitytojams įvykius atpasakojo laikraštis.

O jau grįžę į redakciją žurnalistai dar paskambino KGB Klaipėdos zonos skyriaus budėtojui ir sužinojo, kad žmonės jau renkasi net ant šalia esančio pastato stogo...

Jūros aukos

Ir tik gamta liko tokia, kokia ji visada būna. Graži ir... klastinga. Per kelias rugpjūčio vidurio dienas Klaipėdos pakrantėse nuskendo net keli žmonės.

"Girulių paplūdimyje iš jūros ištrauktas vilniečio, 12 klasės moksleivio Raimondo Kisliakovo lavonas. Smiltynėje rastas paskendusios Natalijos Anaškevič (g. 1957 m.) lavonas. Melnragėje ištraukti du prieš 6 dienas paskendę žmonės: sutuoktiniai iš Kazachstano Lidija ir Jurijus Beškurovai. Vyrui 29 metai, žmonai - 27. Pati jaunystė.

Iš jūros ištrauktas nenustatytos asmenybės vyriškos lyties skenduolis. Simboliška tragedija per įvykius Maskvoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje, įvyko rugpjūčio 15 dieną. Melnragėje 18.40 val., smarkiai banguojant jūrai ir plevėsuojant juodai vėliavai, ėmė skęsti 30139-ojo karinio dalinio vado pavaduotojas majoras Vasilijus Bučinas (g. 1956 m.), gyvenantis Radviliškyje. Jį puolė gelbėti Kartono kombinato darbininkas Juozas Lekavičius (g. 1962 m.). Abiejų gyvybes pasiglemžė vanduo. Kūnai dar nerasti", - liūdną statistiką išvardino VE.