"Vakarų ekspresas". 1991 07 16

Sovietinė valdžia leidimą Klaipėdoje statyti naują bažnyčią davė 1956-aisiais, chruščiovinio "atšilimo" metu, o po metų tuometiniame užmiestyje, Rumpiškės gatvėje, pelkėtame žemės plote pašventintas kertinis akmuo.

Patys bažnyčios mūrai su 70 metrų aukščio bokštu (pagal architekto Juozo Baltrėno projektą), beje, finansuoti tikinčiųjų bei kelti aukštyn taip pat tikinčiųjų, buvo baigti 1960-ųjų vasarą. Per Žolinę buvo numatytos bažnyčios šventinimo iškilmės, tačiau jos taip ir nebuvo leista atidaryti. Sovietų valdžia išardė vidų, nugriovė bokštą, ir pastatą atidavė filharmonijai.

Tikintieji savo šventovėn, labiau panašion į koncertų salę nei į bažnyčią, įžengė 1988 metų pabaigoje. Reikšminga tapo ir 1991-ųjų liepa - praėjus trims dešimtims metų po bažnyčios pastatymo į jos bokštą užkelti varpai.

"Trys varpai - trijų, dviejų ir vienos tonos - nuliedinti Darbėnuose, Kadaginės kaime, skirtingais balsais kvies į Dievo namus", - pranešė VE.

"Kad kiekvienas dūžis sukeltų Dievo garbinimą ir Marijos gailestingumą Lietuvos žemei. Klaipėdiškiai tikintieji su meistru Antanu Stoniu ir klebonu Broniumi Burneikiu Marijos garbei tave, varpe, nuliejom", - tokie žodžiai buvo iškalti A. Stonio ant didžiausio varpo, nulieto, kaip ir kiti du, iš 50 proc. vario, 25 proc. alavo ir tiek pat žalvario.

"Persiplėškite širdis, o ne drabužius", - sakė Kristus. Štai ko reikia iš kiekvieno mūsų šiandien, ir visiškai nesvarbu, ar tu tikintis, ar ne. Marijos Taikos karalienės bažnyčios varpai neleis mums to užmiršti", - taip baigtas straipsnis.

Deja, panašu, kad varpų aidai iki Minijos gatvės, kur buvo įsikūręs restoranas "Kuršiai", nenuvilnijo. O jei ir nuvilnijo, ne visi juos išgirdo. Striptizo šokėja - tikrai ne.

"Mergaitė ant scenos atėjo kad ir su varganom, bet drapanėlėmis. Iš pradžių buvo numestas apsiaustas, po to atėjo ir liemenuko eilė. Konstantinas tuo metu stebėjo ne tiek sceną, kiek pats save. Scenoje įvykiai klostėsi eilės tvarka: po liemenuko buvo numaunamos kojinės, Konstantinas nustebo: emocijos beveik tos pačios, jei jis būtų stebėjęs per javų jūrą plaukiojantį kombainą. Kombainas nuplaukė toliau. Galų gale atėjo ir kelnaičių eilė. Ir viskas", - savianalitinius įspūdžius iš apsilankymo pirmajame Klaipėdoje striptizo bare skaitytojams pateikė redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Oginskas, tuo metu mėgęs vadintis Konstantinu.

"Kažkada čia buvusios jūreivių mokyklos kursantai net neįtarė, kokia seksuali ateitis įžengs pro mokyklos duris. Jeigu kursantai būtų žinoję, jie tikriausiai tebesimokytų ir dabar", - išvadą padarė jis.

Taigi, 1991-ųjų liepą, vos vienos dienos skirtumu, Klaipėdoje atsirado du dalykai - varpai bažnyčios bokšte ir striptizas. Visiškai tarpusavyje nederantys dalykai, nors, kiek pažaidęs raidėmis ir bokšto įvaizdžiu, galėtum juos ir suderinti...

Bet nereikia. Geriau pasilikime prie Konstantino įžvalgos: "Tada, kai kas nors atsiranda, visada geriau negu tada, kai dingsta. Taigi, Klaipėda turi savo striptizą, kurį matė Konstantinas. Ir nieko jam neatsitiko. Jis po šiai dienai gyvas."