"Vakarų ekspresas". 1991 07 04 ir 06

Kurgi ne - į diskusijas įsijungė ne bet kas, o pats Valdas Adamkus. Tiesa, Lietuvos prezidentu jis dar nebuvo. Ir apskritai jo nebuvo Lietuvoje - tuo metu V. Adamkus, vadintas "visame pasaulyje garsiu ekologu", jau dvidešimtus metus ėjo JAV Aplinkos apsaugos agentūros penktojo regiono (Vidurio Vakarų) vadovo pareigas.

O "Vakarų ekspresas" jo bei "JAV gamtosaugos darbuotojų" pareikštai nuomonei apie naftos produktų bazės statybą pajūryje skyrė pirmą puslapį.

"Pasirinktoji vieta naujam tankerių uostui (4 km į šiaurę nuo Girulių ir 12 km į pietus nuo Palangos) ekologiniu požiūriu yra nepateisinama ir nepriimtina", - konstatavo V. Adamkus. Ir dar pridėjo nemanantis, kad "dabartinėje Lietuvos politinėje (o gal ir ekonominėje) padėtyje šis projektas turi būti skubiai vykdomas, atsisakant ramios, mokslinės analizės, pritaikytos specifiniam Baltijos jūros ruožui. Lietuva negali sau leisti tolesnio pajūrio naikinimo. Užtenka, kad jau baigiame pražudyti Kuršių marias".

Kuršių marių nepražudėme. Ir Lietuvos pajūrį labiau naikina ne naftos produktai, o audros, neaiškios kilmės vabalai ar dar neaiškesnės kilmės dvikojai, apsižergę keturračius. O dėl Karklės, apie kurią aplinkosaugininkai tada ėmė mušti pavojaus varpais, atrodo, kažkas iš Lietuvos V. Adamkų bus informavęs neteisingai - jokio sprendimo, kuriuo naujos bazės statybai būtų parinkta būtent ta vieta, niekas oficialiai net nebuvo priėmęs.

Ginčų būta ne tik dėl vietos. Jie kilo ir dėl tokio objekto reikalingumo apskritai.

"Nebūkime naivūs, - paragino Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas klaipėdietis Vytautas Plečkaitis, - galvodami, kad už Maskvos pinigus pasistatę arba rekonstravę įmonę, sugebėsime tą Maskvą apgauti ir su Vakarų naftos pagalba išsilaikyti. Vakarų valstybės tieks Lietuvai naftą tik tada, kai bus tvirtos garantijos (ir visų pirma iš Maskvos pusės) dėl laivų įplaukimo į Lietuvos pajūrio zoną. Lietuva, deja, nekontroliuodama savo valstybės sienų, tokių garantijų suteikti negali.

Neturėkime iliuzijų ir dėl Vakarų technologijos tobulo veikimo sovietinėje visuomenėje. Kol kas mąstome tais pačiais sovietiniais stereotipais ir dirbame lygiai taip pat.".

"Doleris neturi sentimentų"

O "Vakarų ekspreso" žurnalistai išprovokavo kitą diskusiją apie dar vieną gamtos kampelį - Kuršių neriją. Klausimas buvo toks keistokas, sakykime, iš V. Plečkaičio minėtų sovietinių stereotipų: "Kokia taps Kuršių nerija, jei užsieniečiams čia leisime savo kapitalą?"

Algimantas Zaviša, Neringos miesto vyr. architektas: "Valdas Adamkus sakė, jog doleris sugadins Kuršių neriją ir mes jos tokios, kokia dabar yra, nebeturėsim. Doleris neturi sentimentų."

Marius, 18-metis kaunietis: "Tada čia atsirastų daugiau galimybių susipažinti ir gauti iškvietimą į užsienį. Būtų daugiau pramogų ir gerų cigarečių. Gal ir panelės stengtųsi pasiekti Vakarų lygį ir šauniau atrodytų."

Kazimieras Česnauskas, "Jūratės" poilsio namų direktorius: "Neringai daugiaaukščių pastatų nereikia, užtenka dviaukščių kotedžų. Mišką būtų galima kirsti, nes likęs pakankamai deguonies pagamins. Bet viską reikia daryti protingai, su saiku. Tačiau valiutos daugiau nėra ir kur paimti. Juk niekas nepirks mūsų bekonų, grūdų. Užsieniui iš mūsų reikia žaliavų, o ne prekių, kurių kokybiškų nepagaminam."

Jei tai būtų buvę rinkiminių programų šūkiai, laimėjęs būtų, be abejonės, Marius...

"Visai baigiame suprovincialėti"

O kol doleris dar nebuvo sugadinęs Kuršių nerijos, kol miškas neiškirstas, cigaretės - tragiškos, o vietinės merginos - baisios, pajūryje vyko aktyvus muzikinis gyvenimas. Edas Vaičkus, kaip proletarinės Klaipėdos kultūros veido vyr. puoselėtojas, buvo iškomandiruotas į buvusio legendinės roko grupės "Deep Purple" vokalisto Jano Gilano (Ian Gillan) koncertą "Žalgirio" stadione.

"Janas gerbia miestelėnus, kaip ir priklauso žvaigždei, koncertas vėlavo tik 20 minučių. Pagaliau prasidėjo! Liko dar šitame diede gracijos, ir balso tembras, ir seksualumo. Tą jis pademonstravo koncerto finale, kada plyšus kelnėms per vieną reikiamą vietą mielai demonstravo tai žiūrovams, tuo dar labiau audrindamas gerbėjus. O viena panelė! O Jėzau Marija, po to vis rodė ženklus, kad ji Janą mylės iki grabo lentos. Gerai, kad po panelės marškinėliais dar buvo menkutis permatomas rūbelis, kurį panelė mielai demonstravo aplinkiniams <...>

Visi žmonės, apkvaitę nuo garso, dar ilgai šaukė vienas ant kito nesusikalbėdami. Štai simpatiška ponia, gyvenanti Sportininkų g. 27A, dar ilgai vaikščiojo aplink savo namą žiūrėdama, kaip jis skilo per pusę. Ne! Per futbolą taip nebūdavo, - purtė galvą ponia.

Štai tokie reikalai, Janai. Sensti, ir tiek, bet atvažiuok dažniau, nes mes čia Klaipėdoje visai baigiame suprovincialėti."

Laukė laisvos vaizdo kameros

Klaipėdiečiai muzikantai buvo kur kas kuklesni. Na, bent taip juos aprašė Artūras Grigaliūnas.

"Artūro Judžio "Aš noriu tavęs" ir Valdo Judžio "Likimas" - šios trio D.A.V. dainos pelnė didžiausią pasisekimą liepos 1 d. koncerte Šventojoje. Jos skambės ir audiokasetėje, kurią grupė jau baigia įrašyti. Vyrukų nuomone, dar trūksta greitesnio tempo kompozijų. Tarp kitko, artimiausiu metu (kai tik atsilaisvins profesionali videokamera) Lietuvos televizija atvažiuos filmuoti pirmojo trio D.A.V. videoklipo.

O kol kas klavišininkas ir vokalistas A. Judys, kurį radau "Arta Sound" studijoje "bešlifuojantį" dainą iš būsimosios audiokasetės, papasakojo: "Kol kas baiginėjame savo audiokasetę. Aš pats ruošiu 3 savo kūrybos dainas jaunai klaipėdietei Rasai Balsevičiūtei <...>

Roko arenoje - naujokai. Visiškai neseniai susikūrusi klaipėdiečių grupė, pasivadinusi "Naujokai išeina į karą", pradėjo įrašinėti savo kompozicijas, kurios taps būsimosios audiokasetės pagrindu. Nors šios krypties muzikoje jauti "naujųjų romantikų" kvapą, tačiau klavišiniai instrumentai čia nedominuoja - tai gitarinio roko grupė. Ateityje apie ją papasakosime plačiau, o tuo tarpu - kol dar nedaug tenuveikę - vaikinai vengia spaudos dėmesio. Greitai visi galės išgirsti, ką groja "Naujokai išeina į karą", nes artimiausiu metu grupė žada pasirodyti koncertiniuose renginiuose."

Klaipėda po 7 metų

Ir dar šiek tiek apie muziką. Edas Vaičkus pakalbino Klaipėdos dukrą Daivą Rinkevičiūtę. Ji su muzika buvo susijusi ne tik tuo, kad jos tėvai - muzikai, o pusbrolis - dirigentas Gintaras Rinkevičius, bet ir tuo, kad kuravo šią sritį "Lietuvos ryto" dienraštyje, anksčiau besivadinusiame "Komjaunimo tiesa".

"Komjaunuoliu teišbuvau gal kokius niekingus metus. Bet mėgau "Komjaunimo tiesą", o tiksliau, skaitydavau D. Rinkevičiūtės rašinėlius apie muziką. Ir niekada negalvojau, jog VE redakcijos svetainėje teks šnekučiuotis su kolege iš Vilniaus apie muziką, gyvenimą ir..." - pokalbį pristatė Edas.

Pati Daiva, studijuoti į sostinę išvažiavusi 1984-aisiais, atkreipė dėmesį į per septynerius metus Klaipėdoje įvykusius pokyčius.

"Mano pirmoji savarankiška Klaipėdos kavinė "Kava-Ledai" Danės krantinėje, į kurią vaikščiojau 7-8 klasėje, nebeteko savo specifinės publikos. Ji, kaip ir aš, išaugo. Nušiuro ir garsusis "Teatrabaris", kuriame rinkdavosi būsimieji ir esamieji pankai, "independent" jaunimas, jaunieji narkomanai. Ateidavo ir Klaipėdos dramos teatro aktoriai, nesuprasti rašytojai, tapytojai ir dažytojai, taip pat bohemai prijaučiančios buhalterės. Man rodos, nukvako ir "Vyninė", kuri mano mokyklos laikais buvo oho! Pridygo "Rasyčių", Bohemų", "Albertų", "Žilinskų". O'kei! Į naujus rūmus atsikraustė KDT, į jo aikštę grįžo Anikė, šalia Vlado (suprask, Lenino. - Autor. past.) išdygo "Klaipėda", Kultūros namai virto Muzikiniu teatru, Buities rūmus saugo Mantas..."

Štai jums ir uždavinys antradienio vakarui - surasti 10 skirtumų tarp Klaipėdos 1991 ir 2016 metais...