"Vakarų ekspresas". 1991 06 18

"Vakarų ekspresas". 1991 06 18

"Vakarų ekspresas" žengė gana rizikingą žingsnį - pakeitė straipsnių šriftą. Švelniai tariant, jis buvo keistokas. Bet juk laikraštis - tai ne "Žmonių" žurnalas, jame svarbiausia - turinys. O, skirtingai nuo naujojo šrifto, jis išliko vertas dėmesio.

Žurnalistai pabandė išsiaiškinti, kodėl tiesiog akyse Giruliuose nyksta unikalus pastatas - prieš II pasaulinį karą pagal Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas medinis namas, kuriame prieškariu buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos poilsinė.

Sovietmečiu čia įsikūrė geležinkeliečių vaikų pionierių stovyklos valgykla ir virtuvė, o štai 1991-ųjų pavasarį pastatas ėmė tirpti kartu su sniegu - kasdien jo likdavo vis mažiau ir mažiau.

VE reporteriai kartu su miesto Tarybos nare ir Kultūros paveldo inspekcijos Klaipėdos skyriaus viršininke Ramune Staševičiūte pabandė sužinoti, kas ir kodėl ardo namą, tuo metu oficialiai priklausiusį Pabaltijo geležinkelio Šiaulių apygardos civilinių įrengimų ruožui.

Šio "abrakadabriško" darinio ne mažiau "abrakadabriško" padalinio - Klaipėdos linijinio butų ūkio baro - viršininkė Nina Rak pareiškė, esą to minėto ruožo vyr. inžinierius liepęs kitam viršininkui - Kapitalinio darbų remonto vykdymo baro - namą nugriauti, o darbams esą vadovauja... stovyklos sargas Alfonsas Šuorys. Maža to - pilietė Nina dar pasakė, kad vilos griovimu suinteresuota ir... 41-ojo, geležinkeliečių, vaikų lopšelio darželio vedėja Liubovė Pastuchova.

Pastaroji žurnalistams pradėjo pasakoti apie lentas, reikalingas sodo nameliui Rimkuose, ir dar pridėjo, kad minėtoji N. Rak vilą pardavė savo baro darbuotojai Anastasijai Borisovai už beverčius 500 rublių. Tad jos abi - Liubovė su Anastasija - namą ir ardydavo...

Ech, kaip viskas sovietiška: kas visų - tas niekieno. Ir antras "ech": kaip netoli per tuos 25 metus mes nuėjome. Kaip ir tada, netrūksta savo vaikų išsižadėjusių tėvų. Arba juos tiesiog pamiršusių - kaip 1991-aisiais atsitiko pusės metukų Andželikai, kurios, gulinčios Vaikų ligoninėje, mama taip ir neatėjo aplankyti. Ji ir Andželikos sesutę paliko su visu vežimėliu maisto prekių parduotuvėje, o broliuko apskritai nebepasiėmė iš Gimdymo namų...

O gal mes neteisūs? Gal pasikeitėme per tą ketvirtį amžiaus? Štai dabar atsargiai tariame "juodaodis", o tada drąsiai vadinome negrą negru. Nesvarbu, kad jo pavardė buvo Edmundas Štengeris, Lietuvoje išpopuliarėjęs sceniniu Mundžio vardu.

"Dabar sunku atsekti genealoginio medžio šakas: kas giminėje buvo negras. Bet Mundis prašė paneigti per spaudą gandus, kurie teigia, jog jo mama kažkada "sugriešijo." Tai visiška nesąmonė. Jo tėveliai gerai sutaria. Ir prieš 18 metų ji, mama, nebuvo Afrikoje,o 1973 m. į Vilnių negrų dar neįleisdavo "tarybiečiai". Gal kas prieš 6 kartas ir buvo galingoje Štengerių giminėje negras, bet Mundis to tikrai nežino", - skaitytojams Klaipėdoje viešėjusio "šokoladinio Mundžio" egzotiškos išvaizdos kilmę bandė paaiškinti Edas Vaičkus.

Ta proga VE skaitytojams jis palinkėjo pasidomėti savo genealoginiais medžiais: "Na, gims dviem šviesiems žmonėms tamsus vaikutis, ir aiškinkis po to prieš gimines ir tautą."

Beje, ar žinojote, kad moteris, kurią jau suaugęs Mundis vedė (tiesa, ne taip seniai po didelių skandalų išsiskyrė) - Violeta Malevska, tais 1991-aisiais "Lietuvos mis" rinkimuose laimėjusi I vicemis titulą - kilusi iš Klaipėdos? Bent taip tada rašė VE.

Na, va, o sakėme, kad mes - ne "Žmonių" žurnalas... Tpfu, kaip žema. Tuo ir baikime knaisiotis po 25 metų senumo svetimų žmonių baltinius.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder