Skaitant tų laikų spaudą galima pastebėti, kad policijos pareigūnai buvo vadinami skirtingai - ir policininkais, ir milicininkais. Tą pastebėjo ir tuometiniai VE žurnalistai - sklaidydami kriminalinių įvykių suvestines jie pamatė, kad kitų miestų tarnybos persikrikštijo į policijos komisariatus, o Klaipėdoje vis dar buvo Vidaus reikalų valdyba (VRV).
"Galime vadintis policijos komisariatu, bet kas iš to. Mes dar ne policininkai. Respublikoje dar nėra nė vieno policininko. Šitaip spauda mus vadina, matyt, avansu, nes nė vienas dar nesame priėmęs priesaikos. Jeigu ir pasivadinsime policijos komisariatu, vis vien kol kas aš būsiu milicijos viršininku", - žurnalistams atsakė tuometinis Klaipėdos VRV viršininkas Vaclovas Narmontas.
O buvo taip: Lietuvos milicijos reorganizavimo į policiją procesas pradėtas 1990 metų gruodį, tačiau dėl 1991-ųjų sausio įvykių jis buvo nutrauktas. Galų gale visa pertvarka užbaigta iki tų pačių metų rugsėjo, o V. Narmontas tapo pirmuoju Klaipėdos policijos komisariato vadovu.
Tuo periodu lengva, o kartais ir smarki suirutė buvo ne vienoje srityje. Ypač tai jautėsi parduotuvių lentynose.
"Užsuku į "Saturną". Pirmas aukštas. Vaizdas čia nykus. Radijo aparatūros nėra. "Viskas parduota", - sako vedėja. Tiesa, yra radijo aparatūros už talonus, telefoną galima nusipirkti pateikus telefonų tinklų pažymą. Kur anksčiau stovėjo televizoriai, dabar puikuojasi rozetės ir nutįsę antenų kabeliai.
Antrame aukšte vaizdas ne ką geresnis. Bet čia jau būrelis žmonių perka didelį deficitą - polietileno maišus. Pasak pirkėjų, seniai jų buvo parduotuvėje. Kitame aukšto gale žmonės teiraujasi spynų. Bet jų irgi nėra. <...> Kaip muziejuje išrikiuoti šaldytuvai: žmogus ateina, pasižiūri, ir tiek - taloną juk ne kiekvienas mirtingasis gauna", - raportavo Liutauras Kupliauskas.
Beje, tuomet toks įdomus reiškinys kaip "kompensacijos ryšium su kainų pakėlimu". Teoriškai jas įmonės savo dirbantiesiems, mokslo įstaigos - studentams, o savivaldybė - pensininkams turėjo pradėti mokėti nuo vasario 26-osios, bet VE pakalbinti įmonių vadovai nieko konkretaus pasakyti negalėjo.
"Aišku, kad neaišku", - konstatavo Jūrų žvejybos uosto vyr. buhalterio pavaduotoja.
Net Muzikiniame teatre buvo chaosas. Bent jau jį įžiūrėjo Edas Vaičkus: "Žiūrovas apleido teatrą. Ir tai suprantama. Kiekgi galima tą patį žiūrėti. Reikėjo naujų spektaklių. Naujos kokybės. Deja, deja. Jų nebuvo. Praėjusiais metais pastatytas tik vienas naujas spektaklis "Mikė Pūkuotukas", ir tai Konservatorijos studentų sąskaita. <...> Reikia susigrąžinti žiūrovus į sales, nes dotacijų laikai greit baigsis. Reikia kūrinių tolesniam atlikėjų tobulėjimui. Labai reikia."
Problemų nestokojo ir miesto valdžia. Miesto Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas guodėsi: "Mano aplanke - krūva raštų. Visus juos reikia perskaityti, į daugelį atsakyti, ir nė vieno, kad tau kas nors padėkotų. Tai va, koks saldus gyvenimas."
Vargu ar vargų spaudžiami žmonės suprato tokią V. Čepo ironiją.
"Pro Žardės kaimą tiesiama spaudiminė linija į valymo įrenginius, šalia važiuoja "Draugystės" perkėlos vagonai, dažnai vežantys pavojingus krovinius. Jau daug metų egzistuoja ši problema, dar ana valdžia žadėjo iškelti žmones, nes ten beveik negyvenama vieta. Amžinos avarijos. Jie nebegali gerti vandens - taip užterštas, vaikams ėmė slinkti plaukai. Ana valdžia apsiribojo pažadais, paliko spręsti mums. Kai vyks skirstymas, tie žmonės tikrai gaus butus dar šiais metais. Mes taip ir sutarėme: jeigu šiemet butų negaus, sausio 2 dieną visi ateis man spjauti į veidą. Garantiją, kad taip nebus, man davė vicemeras Valentinas Greičiūnas.
Tokius žmones, tokias jų problemas aš suprantu, bet kai gauni 32 puslapių raštą-skundą, kuriame ištisai rašoma apie žmogiškumą... Jau pats tokios apimties rašto siuntimas nieko bendro su žmogiškumu neturi", - gyventojų (ir savo) bėdas vardino miesto Tarybos pirmininkas.
Guodėsi ir miesto Socialinio aprūpinimo skyriaus viršininkas Viktoras Valceris, kalbėdamas apie Socialinės pagalbos tarnybą: "Vokietijos savivaldybėse ji - vienas pagrindinių skyrių. Lyginant su jais, mūsuose yra tik viena šimtoji jų darbuotojų. Net transporto neturime. Gavę labdaras iš užsienio turime prašinėti įmonių, kad išvežiotų", - pasakojo valdininkas.
Įdomu, kokia įmonė jau vėliau, 2001 metais, kai V. Valceris vadovavo "Sodros" Klaipėdos skyriui, į jo sesers viešbutį Juodkrantėje išgabeno tai pačiai "Sodrai" priklausiusią masažinę vonią?
Bet čia jau nukrypome į šoną. Šios apžvalgos tema - chaosas 1991-aisiais. Sočiai jo buvo ir sporto, ir pramogų srityje. Abiem joms priklauso buriavimas. Bejėgišką vaikų treniruočių bazės ir Smiltynės jachtklubo būklę konstatavo į pokalbį VE redakcijoje sukviesti buriavimo specialistai. Beje, neatvyko tik Klaipėdos buriuotojų klubo pirmininkas Rimas Dargis, pareiškęs, kad neturi ką pasakyti.
"Visai suprantama pirmininko pozicija. Klubui beveik metai. Per tą laiką netgi neatidaryta sąskaita banke ir nepagamintas antspaudas. Sprendžiant pagal viską, klubo veiklą torpeduoja kažkokios tamsiosios jėgos, apie kurias gerbiamas pirmininkas ir neturi ką pasakyti", - išvadą padarė žurnalistai.
O štai apie bendrą padėtį buriavimo srityje diskusijos dalyvių nuomonė aiški: "Nuomonė vienu klausimu sutapo: pinigų nėra ir nebus. Ir neaišku, iš kur jų galima gauti."
"Jūrų skautai šią problemą sprendžia skautiškai. Nusipirkę medinę gelbėjimo valtį jau antri metai kėsinasi iš jos pagaminti jachtą. Sumanymas, aišku, neblogas. Tik tiek, kad iš gelbėjimo valties jachtos skautai nepadarys. Tai ir bus perdaryta gelbėjimo valtis. <...>
Skyles ant buriavimo sermėgos galima skaičiuoti ilgai. Daug tų skylių. Ir, matyt, galima daryti labai kategoriškas išvadas: jeigu nebus buriavimo gelbėjimo programos (jos iniciatoriai turėtų būti buriavimo klubas, Klaipėdos miestas ir, galų gale, Lietuva), olimpinis buriavimas nuskęs skurdo liūne. Ir joks kranas jo nebeištrauks", - konstatavo VE redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Oginskas, pats, beje, buriuotojas.
Chaosas. Tikras chaosas.
Bet dabar juk geriau, ar ne?
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą