"Vakarų ekspresas". 1991 02 28

Senų "Vakarų ekspreso" puslapių apžvalga mums ir vėl pažeria šūsnį garsių pavardžių.

Būtent paskutiniajame 1991-ųjų vasario VE numeryje laikraštis skaitytojus supažindino su keliais žinomais (arba tokiais tapusiais vėliau) klaipėdiečiais. Net ir praėjus ketvirčiui amžiaus šios pavardės, palikusios vienokio ar kitokio pobūdžio įspaudą Klaipėdos gyvenime, neišblėso.

Pirmojo puslapio nepagailėta naujajam valstybinės prekybos įmonės (buv. Klaipėdos prekybos valdybos) vadovui Rimantui Cibauskui. Stebėtinai jaunam - vos 28 metų amžiaus, tik prieš ketverius metus baigusiam universitetą.

Už kokius nuopelnus tokia kėdė? Galima spėti, kad žmogus buvo tiesiog talentingas. To jis neslėpė ir duodamas pirmąjį interviu savo gyvenime: "Turiu daug idėjų..." Žinia, idėjos materializuojasi, ir dabar R. Cibauskas turi daug nekilnojamojo turto. Iš jo nuomos ir gyvena.

Vos trejais metais vyresnis už jaunąjį prekybininką tuo metu buvo miesto Tarybos deputatas Rimvydas Vaštakas, vadovavęs plėšikiškos Michailo Gorbačiovo pinigų reformos pasekmėms Klaipėdoje likviduoti sudarytai Pinigų keitimo komisijai.

Jis VE papasakojo apie komisijos darbą. Ir po poros metų tapo "Sirijaus" generaliniu direktoriumi. Po to vadovavo Vokietijos koncerno "Siemens" antrinei įmonei "Baltijos automobilių technika", dar kartą buvo išrinktas į miesto Tarybą, 2000-2003 metais pabuvo Seimo narys, vėliau vadovavo laivų krovos bendrovei "Klaipėdos Smeltė", 2008-2012 m. praleido susisiekimo viceministro kėdėje, pabuvo AB "Lietuvos paštas" valdybos pirmininku, Lietuvos logistikos asociacijos prezidentu, Lietuvos tranzito komiteto nariu, spėjo pavadovauti ir koncernui "Achemos grupė". Šis sąrašas ne visas. Ir ne toks kuklus, kaip pats R. Vaštakas - dabar jis vadovauja vienam automobilių servisui Vilniuje.

Didelį pėdsaką Klaipėdos gyvenime paliko edukologas profesorius Vytautas Jakavičius (1930-2006), 1971-1973 m. buvęs Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų Muzikos fakulteto dekanu, vėliau - šio fakulteto Visuomenės mokslų katedros vedėju, 1991-1993 m. - Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto dekanu, nuo 1994 m. - profesoriux. Na, o tą 1991-ųjų vasarį VE akiratin pakliuvo kaip miesto Tarybos Tautinių mažumų komisijos pirmininkas.

Na, jei kalbėtume apie miesto Tarybą, tai turėtume pastebėti, kad pirmosios kadencijos deputatams VE dėmesio negailėjo. Štai keletas žinučių iš to paties numerio:

"Deputatas Antanas Stankevičius, kaip pastebėjo ne vienas, buvo labai ramus sesijos metu. Priežastis - sloga."

"Dialogai sesijos posėdžio metu. Deputatas Dionyzas Varkalis: "Kadangi mes savo spauda pasitikėti negalime, siūlau rengti uždarą posėdį." Deputatas Jonas Tatoris: "Visų pirma, spauda ne mūsų, o laisva. Uždaram posėdžiui nematau priežasčių." Pertraukos metu D. Varkalis "Vakarų ekspreso" ir "Klaipėdos" korespondentams: "Aš čia ne apie jus, o apie respublikinę..."

"Miesto Tarybai gresia anarchija. Tarp deputatų atsirado "vyresnių" už Tarybos pirmininką Vytautą Čepą - universiteto Senato narį. Tai universiteto rektorius Donatas Švitra, Senato pirmininkas Aleksandras Žalys, pavaduotojas Vytenis Zabukas."

Tą pačią dieną savo skaitytojus VE supažindino ir su Holivudo žvaigždyne pradėjusia spindėti gražia moterimi Džulija Roberts (Julia Roberts). Tiesa, jos nuopelnai Klaipėdos kraštui nežinomi, tad geriau dėmesį skirkime kitam to numerio herojui - Juodkrantės menininkui Rudolfui Ginduliui, pagarsėjusiam savo skulptūromis "Kortuotojai" (1980 m.) ir "Ragana" (1981 m.) Raganų kalne.

Šis žmogus Sausio 13-osios naktį, sukrėstas jos įvykių, pakilo iš ligos patalo ir nukalė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto bareljefą. Maža to - regėdamas vos viena akimi (ir tai labai prastai), sėdo prie automobilio vairo ir nuvežė jį į Sitkūnus, kur žmonės nuo sovietinių desantininkų saugojo Lietuvai gyvybiškai svarbų Kauno televizijos retransliacijos bokštą.

"Žiemos nukaltais tiltais nubildėjome Juodkrantėn. Deja, meistrą radome apakusį, tebuvau jam blausi dėmė, - straipsnį pradėjo Ivona Žiemytė. - 13-osios nakties sirenos "susišaukė" atminty su anomis, kūdikystėje Rudolfo girdėtomis vietoje lopšinės. Gimė jis 1941-aisiais Vokietijoje, vien už tai su kakton įspausta "fašisto" žyme. Bailūs tautiniai šakalai Klaipėdoje iki šiol Rudolfo skulptūrų nestatė. Gi liaudies "priešas" Rudolfas kelerių metukų pateko Lietuvon, kur skurdi dalužės ranka ant peties nusileido. Buvo po traukiniu mestas, su šuneliu būda ir bulvėmis dalinosi, buvo išmainytas į medžiagos atraižą, sektantams vergu atiduotas. Kareiviai rankutę ištiesusiam pripylė stiklinę šnapso, norėdami pasijuokti iš penkiamečio vyro, o šis nepasidavė - vienu mauku išgėrė, vos Dievui dvasios neatidavė..."