"Vakarų ekspresas". 1991 01 26 ir 29

Netiesa būtų sakyti, kad žmonės apleido ginamus Savivaldybės pastatus ar Girulių televizijos bokštą ir visi apgulė bankus. Tačiau apie jų nuotaikas galima spręsti iš dviejų paskutiniųjų to sausio "Vakarų ekspreso" numerių: apie Vilniaus įvykius - minimaliai, apie pinigų keitimą - kone kiekviename puslapyje.

Žinia, Lietuvos Vyriausybė nusprendė, kad turintiesiems santaupas 50 ir 100 rublių kupiūromis bus galima pasikeisti ne daugiau nei tūkstantį rublių. Turi daugiau? Tavo problemos.

"Vakar iš Rusijos gilumos sugrįžęs klaipėdietis N. banke bergždžiai mėgino išsikeisti 50 000 rublių 50-ies ir 100-o banknotais. Tokių atvejų buvo ir daugiau", - bylojo žinutė "Maskvos reketo aukos".

Pensininkai alpo

Visi dirbantys klaipėdiečiai savo 1 000 rublių atsiimti galėjo darbovietėse. O štai stambiųjų kupiūrų atsikratyti norintiems pensininkams teko eiti į paštą. Lengva jiems nebuvo. Padėčiai apibūdinti geriausiai tiktų žodis "chaosas".

"Prie Klaipėdos centrinio pašto pensininkai, atėję rytą, apie 7 val., į eilę užsirašė tik 150 numeriu. Pagalvokite - kada užsirašė pirmasis. Apie 9 val. pašte jau grūdosi didelė minia ir dar niekas nieko nežinojo, stojosi į vieną bendrą eilę. Tik apie 11 val. pasakė, jog pinigus keis prie dviejų langelių ir prie jų pakabino neįžiūrimus raidžių sąrašus. Po valandos - ryškesnius ir iš toli matomus.

Bendra eilė iširo, seni, silpni, sergantys žmonės puolė ieškoti savo raidės ir eilės. Viskas susimaišė. Pirmieji atsidūrė gale. Stumdėsi, spaudėsi, jaudinosi... Viena moteris neišlaikė, atsipeikėjo ant grindų..." - padėtį straipsnyje "Spalvingas gyvenimas pašte" apibūdino Ramunė Visockytė.

"Pasekmės bus negeros"

Ką žmonėms galėjo patarti bankininkai? Nedaug. Lietuvos banko Klaipėdos pramonės skyriaus valdytojas Pranas Karbauskas neslėpė: "Gali būti ir taip, kad žmogus, taupęs stambiomis kupiūromis, gali nukentėti. Visiškai atsitiktinai ir nepelnytai".

Veikė ne tik bankai. Veikė ir juodoji rinka. "Klaipėdos prekybos organizacija N., kurios dienos apyvarta siekia kelis tūkstančius rublių, sugebėjo išsikeisti 925 tūkstančius "nelaimingų kupiūrų". Šiuo keitimu susidomėjo KSNG (milicijos Kovos su nuosavybės grobstymu skyrius. - Autor. past.) ir Kontrolės departamentas", - rašoma "Spektre."

Panašiai spėjo ir miesto Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas.

"Yra vagys, yra vadinamieji mafiozai. Jie, be jokios abejonės, ras spragą ir išsisuks. Bet žmonės, ir ypač kaimo, kurie savo santaupas laikė tik laidotuvėms, taupė visą gyvenimą. Jie pagal visuotinius kiaulystės dėsnius nukentės. Nemalonu, bet man belieka tiktai pareikšti užuojautą ir paprašyti nekaltinti nei Respublikos Vyriausybės, nei mūsų visų, nes šis Michailo Sergejevičiaus (Gorbačiovo. - Autor. past.) triukas buvo nelauktas visiems. Kaip jis atsilieps, sunku prognozuoti, bet pasekmės bus negeros", - neabejojo jis.

Prekybai banknotais... turguje

"Mūsų turimomis žiniomis, gandas, kad už 10 rublių turgavietėje galima įsigyti 100 rublių banknotą, nepasitvirtino. Geriausiu atveju 50 rublių banknotą buvo galima nusipirkti už 25 rublius", - tvirtinta tame pačiame "Spektre."

Ir dar nepagailėta patarimų: "Šiuo metu protingiausia kaupti monetas. Geriausiu atveju eilinio Kremliaus reketo metu jas bus galima atiduoti į metalo laužą, o blogiausiu - prisirišti po kaklu ir... nusiskandinti.

Naudoti 50-ies ir 100-o rublių banknotus vietoj tapetų nepatartina, nes impregnuotą popierių labai sunku priklijuoti. Bet minėtų kupiūrų krūvelė patikimai parems klibantį stalą ar spintą."

Alus - stipresnis už šprotus

Ne visai linksmos žinios buvo ir iš kai kurių Klaipėdos įmonių. Štai nealkoholinių gėrimų ir alaus kombinato "Švyturys" direktoriaus pavaduotojas Arvydas Kundrotas nevyniojo žodžių į vatą: "Šiuo metu sunkiausia apsirūpinti žaliavomis: salyklu, apyniais, buteliais ir plastmasinėmis dėžėmis. Žaliavų kainos beprotiškos, ir šis kainų neatitikimas mus stato į keblią padėtį - žaliavos pabrango 4-5 kartus, o gatava produkcija pardavinėjama senomis kainomis. Įmonės kasdien ritasi vis arčiau bedugnės. Jeigu nepasikeis kainų politika, po trijų mėnesių teks užkalti įmonės vartus."

Panašiais dalykais skundėsi ir Žuvies konservų gamyklos direktorius Almontas Rakevičius: "Nuo šių metų pagal sąjunginius kainininkus pabranginta žuvies produkcija. Kainos šoktelėjo 2-3-4 kartus. Žmonėms neįkandamos tokios kainos - nebeperka. Klaipėdos ir Lietuvos parduotuvės žymiai sumažino užsakymus, todėl iškilo greitai gendančių žuvies gaminių realizacijos problema."

Vis dėlto klaipėdiečiams buvo reikalingesnis - "Švyturys" išgyveno. Ir ne tik išgyveno, bet ir suklestėjo. O štai kur dabar yra žuvies konservų gamykla? Prisiminimuose. Ir senų VE numerių puslapiuose.

Pasitraukti moka ne visi

O šiaip tomis 1991-ųjų sausio pabaigos dienomis laikraščio puslapiuose svečiavosi nemažai įdomių žmonių. Kone "egzotiškiausias" jų - garsių Japonijos "Asahi" leidybos namų žurnalistas Uruma Kazumoto, po Sausio 13-osios viešėjęs Klaipėdoje ir kalbinęs įvairius žmones, tarp jų - ir sovietų karinio dalinio uostamiestyje vadovus.

Tiesa, galime spėti, interviu su juo patiko ne visiems - U. Kazumoto pareiškė, kad lietuviai, o ypač Vytautas Landsbergis ir Sąjūdis, daro daug taktinių klaidų, o jų viena pasekmių esą ir buvo kruvinasis sekmadienis Vilniuje. Pasak japonų žurnalisto, nepriklausomybės reikia siekti žingsnis po žingsnio, derybų su Gorbačiovu keliu, o ne taip drastiškai. Atrodo, jis buvo neteisus...

Taip pat laikraštyje pirmą kartą skaitytojams buvo pristatytas klaipėdietis dailininkas Tomas Karkalas - su juo, nors gal tiksliau su savimi apie jį kalbėjosi Ivona Žiemytė. Taip pat pašnekintas LTV jaunimo laidų redakcijos laidos "Pusvalandis po pamokų" politinis apžvalgininkas, be visa kita, leidęs laikraštį "Laisvė", Vykintas Pugačiauskas. Taip, tas pats, kuris ir dabar girdimas bei matomas TV ekranuose. Tik ar žinote, kad tuomet Vykintui buvo... 13 metų.

Dar vienu VE pašnekovu tapo profesorius, matematikos mokslų daktaras Jonas Kubilius, tomis dienomis pasitraukęs iš Vilniaus universiteto rektoriaus posto. "Išėjote iš rektoriaus pareigų nepastebimai, kaip džentelmenas", - komplimento jam nepagailėjo žurnalistas Jonas Siaurukas. Į ką profesorius atsakė: "Išeiti reikia mokėti, svarbiausia - išeiti laiku."

Gaila, kad tų žodžių neperskaitė dar vienas veikėjas, taip pat atsidūręs tų dienų "Vakarų eksprese" - Rolandas Paksas. Ir tai vėliau tapo jo lemtinga klaida. Tiesa, tuo metu R. Paksas dar buvo kuklus žemaitis nuo Telšių, vadovavęs Vilniaus Dariaus ir Girėno aeroklubui ir nežinojęs, kas yra tapšnojimas...