"Vakarų ekspresas". 1991 01 24

Emociškai Klaipėda, kaip ir visa Lietuva, tebegyveno sausio 13-osios įvykių nuotaikomis.

Vis dar buvo neaišku, ar ir mieste sovietų kariškiai panaudos jėgą. Merijoje buvo surengtas susitikimas su Lietuvos komunistų partijos (LKP) Klaipėdos komiteto sekretoriumi N. Nikolenka ir mieste dislokuotos sovietų armijos 3-iosios Baltijos laivyno pakrančių apsaugos divizijos politinės dalies viršininku Vladimiru Jegorovu ir štabo viršininku Vladimiru Kerskiu.

Pastarieji tiesiai šviesiai nepasakė, kad nepuls miestiečių saugomų pastatų - nei merijos, nei miesto Tarybos pastato, nei Girulių televizijos bokšto. Todėl nenuostabu, kad konservatorijos studentai Arūnas, Vidmantas, Saulius, Ernestas, Artūras, Rima, Teresytė, Rita, Dalius, Almis, Sigis, Gintas, Irmantas, Edmundas ir Vytas tapo savanoriais ir atvyko budėti į Girulius.

Šiaip ar taip, jiems neteko matyti to, ką Vilniuje matė klaipėdiečiai Gintaras Šimulis, Daiva ir Petras Sadauskai, Vidas ir Alina Rubežiai bei Ričardas Eimantas, į sostinę nuvykę ginti laisvės.

"Tankas sustojo ties mano nosimi. Vikriai iššoko aukšto ūgio karininkas ir žemaūgiai kareiviai su šalmais, apsauginėm liemenėm, ginkluoti trumpais automatais. Jie pasimankštino kaip sportininkai prieš šuolį ir už kokių 5-10 metrų pradėjo grupuotis. Žmonių - septynios eilės aplink bokštą, priešais - glaudus tankų žiedas ir atkišti automatų vamzdžiai. Po kelių įtempimo akimirkų aukšto ūgio karininkas po žmonių kojom švystelėjo sprogstamąjį paketą - "Lietuva-Lietuva-Lietuva!!!" Sprogimas... kareiviai žaibu puolė, skverbdamiesi pro miną žmonių galvas daužė automatų buožėmis, geležiniais strypais, pasigirdo šūviai. Dužo stiklai, žmonės krito ir dešinėj, ir kairėj, ir pro stiklus į bokšto vidų. Tuo metu apačioje stovėjęs tankas baidytojas pradėjo intensyviai šaudyti", - žurnalistams dar karštus prisiminimus dėstė G. Šimulis.

Tuo metu Klaipėdos gyventojai panieką okupantams reiškė savo metodais. Pavyzdžiui, Robertas Drūnas viešai sudegino savo karinį bilietą, o jo brolis Vladas - SSRS piliečio pasą.

"Tai ne pirmi ir ne paskutiniai Lietuvoje laužai, kurie nešildo. Greitu laiku SSSR pasus galėsime matyti tik kolekcijose ir muziejuose", - konstatavo šį nedidelį, bet labai simbolišką įvykį įamžinęs VE fotokorespondentas Kęstutis Maskolaitis.

Su jo tekstu bei nuotrauka labai dera ir fotoreportažas iš vienos Klaipėdos kanceliarinių prekių parduotuvės, kurios lentynose - pionierių atributika.

"Pradedu fotografuoti istorinius kadrus (manau, nebeilgai puikuosis vitrina raudonomis vėliavėlėmis ir pionieriškais trimitais). Už nugaros girdžiu šaukia: "Potomok Landsbergisa", "Čto tebe ne nravitsa?" (liet. "Landsbergio palikuonis", "Kas tau nepatinka?"). Neužilgo atsibunda ir pardavėja: "Kokią teisę turi čia fotografuoti? Greit eik pas vedėją."

Taip ir padariau. Pagalvojau, gal vedėja daugiau papasakos apie "raudonąjį kampelį". Pasak jos, fotografuoti aš galiu kiek man širdis geidžia, o dėl "raudonojo kampelio" štai ką ji pasakė: "Kaip bebūtų juokinga, šias prekes gan neblogai perka, ypač užsieniečiai."

Savo ruožtu aš norėčiau paraginti muziejus, kad ir šie apsirūpintų "raudonojo kampelio" atributika, nes šiais infliacijos ir deficito laikais ir jos greitai taps deficitu", - pareiškė reportažo "Raudonas (bet trumpas) įvykis" autorius Vidas Kraupelis.

Beje, tomis dienomis Kremlius puolė ne tik žmones, bet ir jų pinigus - SSSR televizija netikėtai pranešė, kad nebegalioja 50 ir 100 rublių banknotai. Ką gyventojams daryti, bankininkai nežinojo. Laimei, Lietuvos vyriausybė nusprendė, kad šalies gyventojams bus galima grynais pasikeisti 1 000 rublių. Likusius pinigus 50 ir 100 rublių kupiūromis iki 5 000 rublių pažadėta pervesti į žmonių taupomosios kasos sąskaitas.

Galima tik įsivaizduoti, kokios nuotaikos 1991-ųjų sausį vyravo tarp žmonių - grėsmė prarasti ir santaupas, ir laisvę. O gal ir gyvybę...