"Vakarų ekspresas". 1990 12 19

Tai - ne dabartinio mero potvarkis, o tuometinio - 1990-ųjų pabaigos.

Žinoma, mes nenorime pasakyti, kad būtent Povilas Vasiliauskas, tuomet 37-erių, sunaikino Klaipėdos kino teatrus. Ne, "Baltiją" į mugę pavertė mūsų šalį užplūdęs kapitalizmas (turkiškų prekių pavidalu). Mugę į griuvėsius pavertė gaisras. O įdomiausia tai, kad tuos griuvėsius atgal į miestą papuošti galintį pastatą paversti trukdo jau šiuolaikiniai paveldosaugininkai (bent taip tikina jo savininkai - šiuolaikiniai verslininkai iš Šiaulių).

Taigi, tas pats kapitalizmas kiną išvijo iš "Švyturio" (dabar čia verslo centras simbolišku "Kapitolijaus" - nuo žodžio "capital", ne "capitol" - pavadinimu). "Žemaitijoje" vietoje Aleno Delono ir Sofi Loren stebime, ką kasdien naujo parodo "Iki". "Vaivoje" savo prekes demonstruoja "Maxima". "Vaidiloje", kaip ir priklauso pagal pavadinimą, gyvena vaiduokliai. Senuose balduose. Iš "Jūratės" ir "Kastyčio" liko tik holas, kuriame galime pamušinėti rutulius, kartais - vienas kito fizionomijas.

Taigi toks tas klaipėdietiškų kino teatrų "traktas" į niekur... Juo išėjo ir "Žuvėdros" šokių kolektyvas, kurio vadovą Romaldą Idzelevičių 1990-ųjų gruodį pakalbino Darius Anužis. Pabrėžta, kad be pinigų kolektyvas nieko nepadarytų ir niekur nepasirodytų. Pinigų jam neliko. Kolektyvo irgi. Tik straipsnis simbolišku pavadinimu "Kaip gyvena "Žuvėdra"?" Nugaišo ji...

Bet tai ir yra gyvenimas: viena virsta pelenais, o kita - auksu. Štai ką tas pats VE numeris rašė apie Melnragę: "Melnragė man primena apiplyšusį vaiką, kurio morališkai netvirti tėveliai prageria visus savo pinigus. <...> Dabar čia aiškiai trūksta kolchozo kontoros, MTS su sulūžusiais traktoriais ir poros fermų, kuriose bliautų veršiai. <...> Yra Melnragėje parduotuvė, yra biblioteka, yra stiklo taros supirkimo punktas. Yra ir telefonas automatas. Daugiau nieko nėra. Drįstu teigti, kad iš gražaus Klaipėdos kampelio bendromis pastangomis padarėme eilinę sovietinio kolchozinio tipo gyvenvietę. Netgi sovietišką rezervatą vietiniams gyventojams - jaunoji melnragiškių karta, norėdama turėti savo kampą, priversta keltis į miestą."

Dabar tikrai negali sakyti, kad Melnragė panaši į kolchozą. Aišku, ten liko keli "socialiniai" namai, kurių gyventojams bankininkai paskolos neduotų net su įremtu į kaktą nupjautavamzdžiu, bet iš esmės, be kelių užkampių, vaizdas nebe toks, kaip tada. Gal net atvirkščiai - kelios naujųjų lietuvių pilys verčia manyti, jog gyvenimas yra net per gražus.

Yra čia parduotuvė. Ir biblioteka išlikusi. Taksofonas, kai jo nesudarko jaunimas, irgi yra. Stiklo tarą Melnragėje irgi priima. Darbo valandomis - parduotuvė, kitomis - benamiai. O jei Saulius Trečekauskas dar tebenorės, čia pastatys 30-kažkelių aukštų dangoraižį.

Na, gal tik 6-ojo maršruto autobusas čia galėtų užsukti dažniau, ypač vakarais. Žmonės sako, net pats meras, grįždamas namo ne bet kur, o į Melnragę, juo naudojasi. Kartais. Kartą per 3 mėnesius. O štai vicemerės tame "šeštame" niekas nėra matęs, nors ji ten irgi gyvena.

Taigi tikrai ne viskas virsta pelenais. Užsukite į K. Donelaičio gatvę ir pažiūrėkite, kaip dabar atrodo Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakultetas. Gražu? O štai 1990-aisiais šis pastatas Gedimino Griškevičiaus straipsnyje "Švedų ambasadorius gali supykti" atrodė visai kitaip:

"Ir graudulys, ir gėda apima lankantis buvusioje J. Kupčinsko aukštesniojoje medicinos mokykloje. Tiek daug gražių būsimųjų gailestingųjų sesučių čia mokosi, o gaila ir jų, ir jas mokančių nuostabių dėstytojų. Gėdijasi, va, net į fotoobjektyvą akis pakelti, nes...

Nes anos, tikrai nepriklausomos Lietuvos metais čia, buvusioje reprezentacinėje Švedijos ambasadoje, lyg Tadž Mahalo šventykloje ledu tviskėjo parketai, ruseno puošnūs židiniai, lauke ant reto grožio fontanų tviskėjo nuostabios skulptūros... Visa nususino sovietinė santvarka. Kaip A. Baranausko apdainuotame šilelyje "tik kelios pušelės apykreivės likę", taip būsimųjų medikų "kalvėje" viskas sudilę, išgriauta, išvogta - ubagynas, kaip ir kitur.

Tad gal ir ne viskas dabar taip blogai, kaip buvo tada, prieš tą ketvirtį amžiaus. Ir kino teatrai yra. Na, gerai, gerai, tik vienas kino teatras. Bet užtat su daug salių.