"Vakarų ekspresas". 1990 12 15

Šiaip ar taip, vos pradėtas leisti šis laikraštis abejingų nepaliko - jį arba mylėjo, arba jo nekentė. Bet daugiau mylėjo.

Nors dėl baro "Apynėlis" bufetininko Stepono Lenkšo tokie tikri būti negalime. Vis dėlto jo laiškas redakcijai buvo įdomiausias, nors ir labai trumpas, skaitinys 1990 metų gruodžio 15-osios numeryje.

"Šių metų lapkričio mėn. 28 d. Jūsų laikraščio "Vakarų ekspresas" straipsnyje "Apie kultūrinį proletarinės Klaipėdos veidą", pasirašytame gerb. Edo Vaičkaus, paminėtas "mandarinas Steponas" ir jo girtumo laipsnis.

Teiginys, kad buvau "girtas kaip blynas", neparemtas jokiais įrodymais, tuo labiau, kad dirbę su manimi darbuotojai gali patvirtinti - buvau blaivus.

Be to, ar turi redakcija teisę žeminti žmogaus orumą priskirdama jam vieną ar kitą pravardę?

Prašau gerb. Redaktorių per tą patį laikraštį paneigti tuos teiginius. Priešingu atveju kreipsiuos į teismą.

Alaus baro "Apynėlis" bufetininkas Steponas Lenkšas."

Redakcija, panašu, pasielgė gudriai - nepaneigė nei kad gerb. Steponas buvo "girtas kaip blynas", nei kad jis yra "mandarinas", bet išspausdino jo paties laišką. Ir avis, kaip sakoma, sveika, ir Steponas patenkintas. Maža to - žmogus pateko į istoriją. Ir dar išgarsėjo visame mieste (anksčiau jį pažinojo tik "Apynėlio" lankytojai).

Dabar niekas nežino, ar Edas Vaičkus dar kada nors beužsuko į "Apynėlį". Bet kad jis gyvas - faktas. Tik dabar tai žmogus su kita pavarde ir kitais gyvenimo planais. Net kalbama, kad jis susiruošė į Seimą.

Tačiau ši "25-mečio" rubrika skirta žvalgytis ne į ateitį - ji sumanyta atsigręžti į kartais šlovingą, kartais nelabai Klaipėdos praeitį. Ir mes, paskaitę prieš tiek laiko pasirodžiusį VE numerį, sužinome, kad 19-metis grupės "Hidromasažas" narys Vilius Ančeris išrinktas geriausiu 1990 metų Lietuvos gitaristu. Sužinome, kad į Ovidijaus Vyšniausko koncertą Klaipėdoje susirinko vos pusė salės ("Žmonėms nebereikia meno, nebereikia muzikos, teatro, poezijos, reikia tik "Žigulių" ir skanios dešros", - po koncerto skundėsi gyvenimu Lietuvoje nusivylęs dainininkas).

Vis dėlto ne tik žymūs veikėjai buvo kalbinami "Vakarų eksprese". Tada "Žmonių" žurnalo dar nebuvo, jis pradėtas leisti gerokai vėliau - kai mūsų šalyje atsirado individų, manančių, kad yra verti šio skambaus vardo. Arba galinčių jį nusipirkti. Todėl kukliais 1990-aisiais laikraščio žurnalistai kalbino tiesiog žmones. Iš mažosios raidės. Pavyzdžiui, sąvartyne jau dešimtmetį gyvenantį Joną Benamį.

"Kaip toks gyvenimas?"

- Kaip kaip... Nusibodo... "Mentai" paima į "prijomniką", palaiko, vėl paleidžia...

Dabar geriau?

Gyvenimo mieste nėra, nėra ten man vietos. Čia nors ir šiukšlynas, bet...

Jūs čia vienas gyvenat?

Vienas gyvenu. Čia, garaže. Turėjau kažkada ir šeimą. Palangoje du vaikai gyvena. 1971 metais su šeima išsiskyriau...

Neaplanko?

Ne...

Niekur iš čia nebeisit?

O kur beeisi, 53-ejų gyvenimą pradėt iš naujo jau per vėlu. O šiaip šiukšlynas - vos ne aukso kasyklos.

Ko randate?

Visko. Spalvotų, juodųjų metalų, skudurų, plastmasių, maisto atliekų. Vidutiniškai 150 rublių per mėnesį nesidraskant išeina.

Bet juk reikia gyventi, valgyti, be to, ir ligos, senatvė artinasi?

Valgyti kaime nusiperku, kai ką žmonės atveža. Drabužių anksčiau tokių atveždavo, kad jūs ir parduotuvėje nematėte. Pas gydytojus nesu buvęs jau 10 metų. Man jų ir nereikia... Jei pats atvirą tuberkuliozę išsigydžiau, tai kam man jie? Čia ir numirsiu, čia mane ir palaidos..."

150 rublių tais laikais buvo daugiau nei vidutinis atlyginimas. Dauguma žmonių, dirbdami kur kas švaresnį darbą nei šiukšlyno mohikanu pramintas Jonas, gaudavo mažiau. Todėl bandė prisidurti kas kaip išmano:

"Iš Bandužių gatvėje statomo penkiaaukščio namo kiemo gruodžio 13 d. 16.15 val. lengvojo automobilio "Žiguli" (L 97-53 LK) vairuotojas nuo padėklo, skirto skiediniui, pasisavino ir išsivežė raudonų tuščiavidurių plytų." "Lapkričio 3 dieną prie Mėsos kombinato tvoros kažkas pavogė medžiotojo I. Kostino nušautą stirną. Prieš kelias dienas išbadėję vagys buvo nustatyti. Pasirodo, tai šauniosios Tarybinės Armijos kariai." "Gruodžio 4 d. naktį iš Klaipėdos rajono Karklininkų kaimo "Žilvičio" pionierių stovyklos sandėlio pagrobta 13 pneumatinių šautuvų ir 4 pneumatiniai pistoletai." "Gruodžio 5 d. "Žalgirio" stadiono uždaroje futbolo salėje rastas Giedriaus Rupšio (g. 1968 m.) lavonas be smurto žymių. G. Rupšys vilkėjo odine striuke, turkišku megztiniu, "Salamandros" batais. Tačiau šiuos rūbus kažkas pavogė miesto lavoninėje. Kaip karo metu marodieriai."

Tam tikra prasme panašūs laikai ir buvo...