"Vakarų ekspresas". 1990 11 24

Vis dėlto būtų galima išskirti tris publikacijas, vertesnes gal kiek didesnio dėmesio. Pagrindinė vieta skirta klaipėdiečio kultūrologo, meno ir medijų teoretiko Kęstučio Meškio įkurto periodinio ("vienas kartas per metus - tai irgi periodiškumas") leidinio "Lunaparkas" "sudirbimui".

Ironijos jam nepagailėjo Edas Vaičkus: "Jeigu manęs paklaustų, apie ką "Lunaparkas" rašo, nežinočiau ką atsakyti. Turbūt tai kokteilis apie nieką. Įstrigo žinutė apie piktadarį, kuris įsibrovęs į virtuvę suvalgė sumuštinį ir buvo pagautas. Pasirodo, jis paliko daiktinį įrodymą, dantų protezą. Taip ir nesupratau, ar protezo žymės liko ant suvalgytų sumuštinių, ar sumuštinių būta kietų, kad piktadariui nepastebėjus protezas iškrito. Tai labai naudinga informacija klaipėdiečiams."

Ir nusistebėta, kodėl tas naujas leidinys paskelbė konkursą "Mis Lunaparkas": "Turbūt redaktorius žino, kad gražiausios klaipėdietės išvažiavo dirbti į Nigeriją, į karaliaus Mbvano III imperinį viešnamį, 37-43 sugulovėmis."

E. Vaičkaus kritikos dėka (arba ne) "Lunaparko" pėdsakai klaipėdietiškos spaudos istorijoje greitai išnyko. Po metų, 1991-aisiais, K. Meškys įsteigė meno agentūrą "Lunaparkas", tačiau ir ji po kurio laiko "užsilenkė". Klaipėda - netinkama vieta "Lunaparkui".

Lengvosios atletikos treneris Romas Beržinskas pakalbino 18-metę klaipėdietę bėgikę Gytę Nemcevičiūtę, kuri Belgijos Ronso miesto darbininkų profsąjungos sporto klubo kvietimu kartu su visa Lietuvos moterų bėgikių rinktine dalyvavo tarptautinėse kroso varžybose ir buvo pirma tarp savo bendraamžių 3,5 km distancijoje.

Tokio žaismingo interviu galėtų pavydėti ir bet kuris šiuolaikinis žurnalistas.

"Svečiavomės Ronso mieste savaitę. <...> Mums buvo organizuotos ekskursijos, susitikimai, priėmimai ir vakarienės pas miesto merą ir burmistrą...

Kuo jie skiriasi?

Nežinau. Kiekvienam mūsų davė po porą tūkstančių belgiškų frankų. Užteko ir suvenyrams, ir šiam bei tam.

O problemų jokių?

O kaipgi be jų? Kaip sužinoti, koks alus iš 600 rūšių skaniausias? Visgi suintrigavo vyšnių alus..."

Žinia, nepaisant simpatijų vyšnių skonio alui, Gytė iki šiol dalyvauja įvairiausiose bėgimo varžybose ir jas laimi. Tik jau nebe Nemcevičiūtės, o Norgilienės pavarde. Pažinote, ar ne?

Tačiau kone įdomiausia tos dienos publikacija - buvusio mėmelenderio pasakojimas "Vakarų ekspresui", kaip jis, atvykęs iš Vokietijos į Klaipėdą, važiavo su taksi aplankyti savo gimtinės Kaliningrado srityje - Didžiųjų Skaisgirių (Gross Skaisgiren), sovietų okupantų pervadintų į Bolšakovą.

"Name, kur aš gimiau (didelis, dviejų aukštų), iki karo gyveno dvi šeimos. Po karo čia buvo Vykdomasis komitetas, vėliau mokykla. Šiuo metu gyvena aštuonios šeimos. Namas koks buvo, toks ir liko. Tik per šitiek dešimtmečių visai nutriušo - galėjo bent perdažyti. Jei prieš karą name turėjome visus patogumus (tualetas, šiltas vanduo), tai dabartiniai gyventojai ir prausiasi, ir gamtinius reikalus atlieka lauke..." - pasakojo savo pavardės minėti nenorėjęs vokietis.

Tačiau didžiausias svečio nuotykis - pažintis su Kaliningrado KGB. Ji prasidėjo nuo to, kad klaipėdiečio taksisto automobilį sustabdė milicininkas. Supratęs, kad mašinoje - užsienietis, jis iškvietė sovietinio saugumo agentą. Šis nusivežė taksistą ir vokietį į miliciją. Po apklausos - kelionė pas vietos KGB viršininką. Po to - dar į vieną pastatą, kur įsikūrusioje kasoje reikėjo sumokėti baudas po 50 rublių. Pasirodo, be specialaus leidimo vokietis į Kenigsbergą atvykti neturėjo teisės.

O istoriniu tos dienos VE numerį galima vadinti dėl reportažo iš statomos naujos (senoji sudegė 1941 m. birželio 22 d.) Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios.

"Galbūt 1993 metais Gargždų 200 metų jubiliejų švęsime naujame mūriniame pastate", - vylėsi tuometinis klebonas Jonas Paulauskas. Žinia, tiek ilgai laukti nereikėjo - bažnyčia pašventinta per 1992-ųjų šv. Kalėdas.

Ir pabaigai - šiek tiek trumpų žinučių iš 1990-ųjų lapkričio (kaži ar ir jo pabaiga buvo tokia lietinga?):

"Nepasitikėjimas. Klaipėdos 1-ojoje autotransporto įmonėje neskiepytų į darbą griežtai nebepriima!"

"Sugrįžę į namus. Klaipėdos santuokų rūmuose iškilmingų aktų metu galima pasiklausyti ne tik Mendelsono maršo ar "Ave Marija", bet ir A. Vilčinsko dainos "Grįžtu namo", atliekamos elektriniais vargonais."

"Atvirumas - ne yda. Iš Vilniaus atvykę K. Uokos kontrolieriai, pasišovę patikrinti SMT "Klaipėdos statyba" profsąjungų veiklą, šeimininkams sąžiningai prisipažino: pusei tų, kuriuos tikrino, iškelia baudžiamąsias bylas, pusę atleidžia iš darbo! Žodžiu, jei tikrina, tai tikrina!"

"Švedų "Vastanvik" šiandien turėtų išboginti Akmenės cemento partiją. Tai žinomas Klaipėdoje laivas, jūreiviai mielai, dažnai ir džiaugsmingai bendrauja su klaipėdietėmis."

"Ketvirtadienį nuo širdies infarkto mirė vyriausias Klaipėdos krašto poetas Paulius Drevinis. Mums visada trūks jo paprastų, kuklių ir dainingų eilių apie pamario ir jo gimtinės gamtą."

"Savivaldybės kronika. Tolesniam svarstymui paliktas I. Simonaitytės vardo viešosios bibliotekos statybos klausimas." Hmmm, tikrai kad tolesniam - antrieji bibliotekos rūmai Herkaus Manto g. 45, kur įsikūrė administracija, Lituanistikos skaitykla, Katalogavimo, Komplektavimo, Metodikos skyriai ir Saugykla, duris atvėrė... 1996 metais.