"Vakarų ekspresas". 1990 10 20

Tą 1990-ųjų spalį gimęs ČEV (trumpinys iš "Čia Edas Vaičkus") fenomenas VE skaitytojams mįslė buvo ne vienerius metus. Išrinktųjų ratas žinojo, kas slepiasi po tomis trim raidėmis, tačiau labai neatviravo. Buvo galima spėti, kad tai - Gintaras Vaičekauskas, tačiau naivius ir tais laikais akivaizdžiomis nesąmonėmis tikėjusius žmones klaidino prie ČEV'o straipsnių pasirodanti neva jo autoriaus - žilo senuko - nuotrauka.

Kultūrinis proletarinės Klaipėdos veidas

Tad ta proga leiskite neatskleisti, kas gi iš tiesų buvo ČEV (jei esate toks tamsus ir nežinote iki šiol). Geriau paskaitykite, ką jis parašė tame 11-ajame numeryje pasirodžiusioje publikacijoje "Pamąstymai apie kultūrinį proletarinės Klaipėdos veidą".

"Klaipėdiečiai myli džiazą. Tai puikiai įrodė pirmadienio koncertas baptistų bendruomenės rūmuose. Tarp žiūrovų buvo buvęs teatro direktorius (dabar pensininkas), pieno kavinės kolektyvas, miesto meras su draugais, šiaip Koncervatorijos studentų (gal 30), miesto muzikinės bohemos atstovai, ir viskas. Šimtui klaipėdiečių patinka džiazas, tik šimtui, o juk koncertavo ne bet kas, o Vyšniauskas (ne Bronius), dar priklausomos Lietuvos laikais pripažintas pirmuoju ir geriausiuoju saksofonistu. O kompanija, grojusi su juo, irgi nepėsčia. Šiaip tai amerikiečiai mušti būgnus nedažnai atvažiuoja į Klaipėdą. O kur dar svajingasis Milašius? Koncertas buvo nuostabus, tik ne ta salė. Manyčiau, džiazą reikėtų groti imtymesnėje, prirūkytoje ir alaus tvaiku persisunkusioje patalpoje. Čia ateičiai". Kalba netaisyta.

Lyg nujausdami būsimą kultinę laikraščio žvaigždę, jo redaktoriai Edui Vaičkui suteikė vietą pirmajame puslapyje. Tiesa, žemiau už išsamią informaciją apie tai, kur ir kaip futbolo karalius Pelė žada švęsti savo 50-metį.

Anglo ligonio istorija

Ir dar pirmasis puslapis įdomus tuo, kad jo kamputyje VE išspausdino redakciją pasiekusį štai tokį trumpą laišką: "Septynmetis Craig Shergold yra nepagydomas ligonis ir jam liko nedaug laiko gyventi. Jo didžiausias noras - patekti į Gineso rekordų knygą, kaip gavusiam daugiausia atvirukų su palinkėjimu "Greitai pasveikti". Prašome pasiųskite ir Jūs jam atviruką". Ir nurodytas adresas Anglijoje.

Aišku, dabar niekas nepasakys, kiek VE skaitytojų mažajam anglui ligoniui išsiuntė atvirukų iš Klaipėdos, tačiau faktas lieka faktu - 1991-aisiais jis, sulaukęs 16 mln. 250 tūkst. 692 atvirukų, pasiekė išsvajotąjį pasaulio rekordą. Ir dar kartą tą padarė kitais metais, kai jo kolekcijoje jau buvo 33 mln. atvirukų.

Galima ginčytis, ar jie padėjo (pavyzdžiui, siųstieji Maiklo Džeksono, Madonos, Arnoldo Švarcnegerio), tačiau įvyko stebuklas ir Kreigas pasveiko. O gal ir ne visai stebuklas - berniukas pasveiko po 1991 metais JAV atliktos operacijos, kurią apmokėjo amerikiečių TV magnatas Džonas Kliugė.

Šiaip ar taip, dabar K. Šergoldas gyvena Anglijoje. Nepaisant to, kad senuoju adresu jo nebegalima rasti jau 20 metų, atvirukai tebeplaukia. Manoma, kad jų skaičius pasiekė per 350 milijonų. Kreigas jų greičiausiai nebeskaito. Kaip ir neskaitė jam pasiekti pasaulio rekordą padėjusio "Vakarų ekspreso".

Leninas - geresnės ateities idealas

Tų, "pirmųjų" - kaip ČEV'o atveju - straipsnių 11-ajame VE numeryje buvo ir daugiau. Pavyzdžiui, pirmą kartą išspausdintas skaitytojo laiškas apie KGB siautėjimą pokario Klaipėdoje. Antanas Grušauskas, kuriam iškart po sovietų atėjimo, 1945-ųjų vasarį, kartu su kitais žmonėmis patikėta kurti valstybinės prekybos sistemą mieste, papasakojo apie savo kančias - jis buvo suimtas kagėbistų ir tardomas žiauriai mušant, o vėliau žmogui apskritai uždrausta pasirodyti Klaipėdoje.

1990-ųjų spalį pirmą kartą VE pakalbino ir nepriklausomybės politikai atvirai prieštaravusios stovyklos - komunistų - atstovus.

"Kodėl ginate Lenino paminklą?" - paklausė Jonas Siaurukas TSKP (LKP) Klaipėdos miesto komiteto sekretoriaus Valerijaus Nikolenkos. "Mes už tai, kas buvo gero, už geresnės ateities idealus. Visai tai žmonėms simbolizuoja Lenino paminklas", - aiškino šis. "Ar pripažįstate Klaipėdą Lietuvai?" "<...> TSRS negali neatsižvelgti į savo strateginius interesus. Klaipėda - vienintelis neužšąlantis uostas Baltijoje, antras naftą eksportuojantis uostas. Manau, kad ir čia sprendimas bus priimtas derybų keliu."

Hmmm... Klaipėda dabar Lietuvoje. Įdomu, o kur V. Nikolenka? Sprendžiant iš tuometinių pasisakymų, turėtų džiaugtis sočiu gyvenimu kur nors Rusijos gilumoje, kur dar stovi geresnę ateitį simbolizuojantys Lenino paminklai.

11-ajame numeryje VE pradėjo spausdinti tais laikais milžiniško susidomėjimo sulaukusį ciklą "Gyvenimas po mirties" - pasakojimus apie žmonių, pakilusių iš klinikinės mirties būsenos, patirtį.

Dar apie pirmus kartus - būtent VE pirmasis pradėjo spausdinti miesto kabelinės televizijos programą. Tai buvo firmos "Arta" kabelinė TV, vėliau išaugusi į garsiąją "Balticum". O tada, jei prisimenate, ji rodė dvi skirtingas programas skirtingiems miesto rajonams: vieną - Vingio mikrorajonui, kitą - Debreceno.

Legalizuokite prostituciją!

Taip pat pirmą kartą (tikriausiai) Lietuvos spaudos istorijoje būtent VE puslapiuose nuskambėjo tais laikais revoliucinis (čia švelniausias epitetas) siūlymas legalizuoti prostituciją. Dar ir dabar tokie siūlymai jautresnį kataliką gali priversti sukalbėti 10 "Sveikų Marijų", o tada juk buvo 1990-ieji.

"Manau, kad įteisintas šis meilės verslas išspręs daug problemų. Sumažės "sekretorių", kurias viršininkų žmonos kaltina vyrų gundymu, institutas. Sykiu sumažės ir vienišų motinų, kūdikių namų ir apsigimėlių kontingentas. O tai jau lengvata visuomenei, šeimai, pagaliau ir vietiniam biudžetui. Klaipėdos vadinamoji "16-oji divizija" uždirba ir valiutos. Apie visuomenės sveikatos būklę ir įvairių ligų plitimą palieku pasisakyti medikams. Jiems geriau žinoti, kas mažiau pavojinga - kontroliuojama "finansinė meilė" ar chaosas ir betikslis merginų persekiojimas", - drąsiai dėstė J. Raudonis, skaitytojams prisistatantis teisininku.

"Ar patiko daniškas alus?"

Na, prostitucijai legalizuoti 25 metų nepakako, ir J. Raudonio pasodinta sėkla vaisių nedavė. Bet štai "sekretorės", "masažuotojos" ir kitos "meilės verslo" darbininkės pamėgo "Vakarų ekspresą" - nepraeis nė keleri metai, ir laikraščio puslapiai mirgės net iliustruotais skelbimais apie jų teikiamas paslaugas.

Bet prie to sugrįšime kitose apžvalgose. O štai tame pačiame trečiajame laikraščio puslapyje, iškart po prostitucijos įteisinimo manifestu, puikuojasi rubrika "Gero apetito!" su pateikiamais itališkos virtuvės receptais: "Kabronarų" spagečiai, Milano striuba, eskalopas "Maderoje".

Chaosas, ne kitaip. Bet gal tuo ir žavūs 1990-ieji? Štai įvertinkite Gintaro Vaičekausko interviu su iš Klaipėdos kilusiu Sporto departamento vyresniuoju inspektoriumi komercijos reikalams Audriumi Luku, kuris su visa Lietuvos sporto funkcionierių delegacija lankėsi Kopenhagoje: "Ir pabaigai, Audriau, pasakyk, ar patiko daniškas alus?" "Apie kurią rūšį klausi?"

O desertui - vienas skelbimas (jų tame numeryje buvo nesuskaičiuojama daugybė - prasidėjo 3-iajame, o baigėsi 8-ajame, t. y. paskutiniame puslapyje) iš rubrikos "Keičiu": "Klaipėdos" prenumeratą į "Vakarų ekspreso". Tel. 59270, po 20 val."

Kaip sakoma, be komentarų.