"Vakarų ekspresas". 1990 10 06

2015-10-06 21:01

Atrodo, apžvelgdami 4-ąjį "Vakarų ekspreso" numerį, būsime persistengę.

Tąkart pažymėjome, kad jis "tikrai nebuvo nei pats įdomiausias, nei originaliausias. Sakykime, gal net vienas silpnesnių debiutiniais 1990-aisiais."

Tai štai - 7-asis numeris, dienos šviesą iš po spaustuvės presų išvydęs lygiai prieš 25 metus, jį pralenkė. Į silpnumo pusę. Tegul neįsižeidžia kolegos, 1990-ųjų spalio pradžioje išleidę šį numerį, bet jis neįtikimai neįdomus.

Bet gal visa tai - perdėm kritiškas, šių dienų sensacijų (ir "sensacijų") išlepintas požiūris? Galbūt. Bet pasakykite, ką reiškia pusę titulinio puslapio užimanti šerno nuotrauka ir štai toks žaliai paryškintas nei skelbimas, nei žinutė, pavadinta "Šiandien prasideda didžioji medžioklė": "Medžiotojams primename, kad pagal naujas medžioklės taisykles draudžiama medžioti Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), pirmosiomis Velykų ir Kalėdų dienomis, kitais šventadieniais - arčiau kaip per vieną kilometrą nuo maldos namų. Taiklių šūvių!"

Kas tai? "Užvažiavimas" ant bažnyčios? "Užvažiavimas" ant medžiotojų? Ant šernų? Ar rimta naujiena?

O mes per daug giliai kapstome? Gal tai tiesiog dar vienas žurnalistinių stereotipų laužymo pavyzdys, kokius taip mėgo chuliganiškas VE sumanytojas ir redaktorius Gintaras Tomkus - "Tarybinės Klaipėdos" sūnus paklydėlis?

Spėkite patys.

Lietuvos žvejai išgelbėjo portugalus

Tiesą pasakius, ir kitos trumpos žinutės pirmajame puslapyje verčia traukyti pečiais. Pavyzdžiui, "Suverenitetas": "Konservatorijos dėstytojai paskelbė savotišką suverenitetą Konservatorijos valgykloje. Tik kyla teisėtas klausimas: kodėl dėstytojai pasirinko "sava teritorija" tą valgyklos kampą, kuris yra prieš pat indų plovyklos langelį. Negi nebuvo galima atrasti geresnės vietos?"

Padėtį bando gelbėti informacija apie į uostą atplaukusius laivus ir kitus jūrinius įvykius. Kad ir tokia: "Atlanto vandenyne spalio pirmosios naktį "Nidos" žvejybos tralerio radistas išgirdo SOS signalą. Netoliese skendo Portugalijos žvejybos laivas. "Nida" surado nelaimės ištiktuosius, nuleido gelbėjimosi valtį, į kurią ir buvo sukelti skęstančio portugalų laivo žvejai. Aukų nebuvo."

Buvo net 5 Stalinai

Na, ir dar viena originali VE medžiaga - aistrų dėl raginimų versti sovietinius paminklus Lenino ir Pergalės aikštėse (dabar - Atgimimo ir Lietuvininkų) fone pakalbintas klaipėdietis Mečislovas Čiapas, kuris vadovavo Stalino paminklų nuvertimui 1957-aisiais.

Įdomu tai, kad tuomet Klaipėdoje buvo net penki Stalino paminklai - prie Kartono kombinato (didžiulis ant masyvaus fundamento), besėdintis drauge su Maksimu Gorkiu - prie Konservatorijos (dabar - Klaipėdos universiteto Menų fakultetas), ne toks masyvus, bet labai stipriai įbetonuotas Danės skverelyje (už dabartinio "Arkos" paminklo), gipsinis - prie Jūreivystės mokyklos, ir paskutinis - Teatro aikštėje.

"Griovėme sparčiai: privažiuoji su kranu, užkabini grandinę, timpt timpt... Paskui pažvyruoji takelius, o statulą - į Artojų gatvę. Ten buvo Asfalto gamybos bazė. Sumalė į akmens skaldą ir amen. Tiesa, jau tuomet radosi kolekcionierių - atsiboginę prie Dramos teatro Stalino jau neberadome..." - prisiminė M. Čiapas, 1957-aisiais buvęs Remonto valdybos viršininku.

Tada gimė Dviračių treko rajonas

Taip pat iš 7-ojo VE numerio sužinome, kad tais 1990-aisiais atgimstančios Lietuvos laivynas turėjo per daug kadrų - šturmanų buvo 44-iais daugiau nei reikia, vyriausiųjų kapitono padėjėjų - 25-iais ir t. t. Iš viso be laivų buvo net ketvirtadalis jūrininkų.

Na, bet pikantiškiausiai skamba ši trumpa "Savivaldybės kronikos" žinutė: "Nustatyta aukso gaminių ir patalynės pardavimo tvarka. Nuo spalio 1 d. šios prekės parduodamos pagal pakvietimus per darbo kolektyvus." Velnias nematė to aukso, bet kad laisvai negalėjai įsigyti patalynės...

Ir dar šiek tiek 25 metų senumo Klaipėdos istorijos: "Suteikti gatvių pavadinimai naujai užstatomame individualios statybos kvartale prie Dviračių treko. Kvartalas bus mini Lietuva, nes gatvės pavadintos miestų vardais."

Reketą išrado paštininkai

Be to, iš tos dienos laikraščio sužinome, kad tuometinė Ryšių ministerija pabrangino pašto paslaugas (tas procesas, panašu, nesustabdomas iki šiol) - laiškų siuntimas pabrango nuo 5 kapeikų iki 20. Vienas dėmesio vertas niuansas - jei vis tiek bus siunčiamas vokas su 5 kapeikų vertės ženklu, reikės primokėti net 65 kapeikas, ir tą padaryti turės... gavėjas. Tikri organizuoto reketo pradmenys: "Nori gauti laišką? Susimokėk!"

Panašu, tais laikais laukinis kapitalizmas žengė į komunizmo dar neapleistas teritorijas. Spręskite patys - Vakarų laivų remonto įmonė į darbą viliojo laivų korpusininkus, šaltkalvius, tekintojus, frezuotojus, šlifuotojus, dažytojus, izoliuotojus, stalius-dailides, mūrininkus, tinkuotojus, suvirintojus ir kranų mašinistus. Neturintiems specialybės ne tik pažadėta ją suteikti VLRĮ Mokymo kursų kombinate, bet ir mokėti 80-120 rublių per mėnesį stipendiją ir suteikti talonus nemokamiems pietums. Čia dar nieko - štai demobilizuoti kariai, priimti darbininkais ar mokiniais, gaus ne tik vienkartinę 150 rublių pašalpą, bet ir nemokamus pietus ir nemokamą gyvenimą bendrabutyje...

Ar dar kas nors buvo verta dėmesio 7-ajame numeryje? Teoriškai - niekas. Na, nebent testas skaitytojams "Ką žinote apie seksą". Patikėkite, tais laikais apie seksą žmonės žinojo nedaug...

Na, gerai, pabaigai - dar vienas "perliukas" - Ramunės Visockytės klausimas Klaipėdoje viešėjusiam kažkokiam Michailui Tombakui, kuris pristatomas kaip "biologas, hipnologas, ekstrasensas, pasaulinio garso "Džunos" mokyklos diplomantas, unikalaus žanro artistas": "Ar Jūs tikintis? Klausiu todėl, kad vienas žiūrovas po programos man pasakojo, jog seanso metu pajutęs Jūsų pasiųstą rausvą impulsą, ausyse pasigirdęs šlamėjimas, tuoj atėjęs žydrasis impulsas, ir tada prieš akis pasirodė apšviestos šventųjų ikonos."

O šventasis Jobai! Nenuostabu, kad vėliau R. Visockytė tapo Seimo nare...